Ateitis: palmės ir miškai Antarktidoje

Jei klimato kaita ir toliau nenumaldomai tęsis, Antarktidoje, kaip ir prieš 55 milijonus metų, galėtų pradėti augti palmės, teigia naujas tyrimas. Ši išvada daroma išnagrinėjus duomenis, gautus pragręžus Antarktidos ledą ir ištyrus paimtus uolienų mėginius, praneša independent.co.uk.

Tyrimo metu buvo nustatyta, jog panašūs medžiai augo regione ankstyvojo Eoceno epochoje, kuomet aplinkos temperatūra buvo artima atogrąžoms ir netgi poliarinių naktų metu žiemos buvo be sniego. Pasauliniai pagrindinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų – anglies dioksido – rodikliai tuomet buvo beveik tris kartus didesni nei dabar.

Jau seniai buvo žinoma, jog Eoceno periodo pradžia buvo pasiektas „terminis maksimumas“, vienas iš karščiausių periodų Žemės istorijoje ir Antarktida tuomet buvo kontinentas be ledo ir daug šiltesnis nei dabar. Tačiau naujausi duomenys, paremtais nuosėdinių uolienų iš Antarkties jūros dugno tyrimais, bei neseniai publikuotais žurnale „Nature“, leidžia pirmą kartą detaliai rekonstruoti jos tuometinę aplinką ir klimatą.

Anksčiau to nebuvo įmanoma padaryti, kadangi visos esamos Eoceno eros nuosėdinės uolienos, esančios ant žemės paviršiaus, buvo arba sunaikintos Antarktidos kontinento apledėjimo, arba padengtos tūkstančių metrų ledo sluoksniais. Tačiau tam tikros žiedadulkių dalelės buvo nuplautos, nupūstos arba vabzdžių nugabentos į palyginti negilų pakrantės šelfą, kur jos nusėdo dumble ir taip išliko nepakitusios 50 milijonų metų.

Išanalizavus nuosėdinėse uolienose esančias žiedadulkes, buvo nustatytos dvi atskiros augalų terpės, iš kurių viena buvo žemumos tipo, su pakrantėse augančiais atogrąžų miškais, kuriuose dominavo palmės, didžiuliai paparčiai ir Bombacoideae augalų šeimos, kurioms priklauso ir garsieji baobabai, nariai. Ši aplinka iš esmės priminė šiuolaikinę šiaurinę Australiją ar Naująją Gvinėją. Kita terpė buvo aukštumoje esantis kalnų miško tipo regionas, buvęs kontinento gilumoje, kur augo bukai ir spygliuočiai.

Tokia augalų įvairovė reiškia, jog Antarktidos pakrantėje temperatūra buvo apytiksliai +16 laipsnių ir vasaromis pasiekdavo apie +21. Kadangi Antarktida buvo praktiškai toje pačioje vietoje kaip ir dabar, virš Pietų ašigalio, žiemos mėnesiais turėjo būti tamsu, tačiau augalų buvimas rodo, jog net ir tamsiausiais ir šalčiausiai mėnesiais temperatūra būdavo aukštesnė nei + 10 laipsnių.

Palyginimui, dabartinėje Antarktidoje neauga nei viena medžių ar krūmų rūšis, nors galima rasti dvi žiedus vedančius augalus. Tuo tarpu dabar, penktajame pagal dydį kontinente, kurio 98 proc. ploto dengia ledas, galima aptikti apie 300 kerpių ir 100 samanų rūšių.

Šis tyrimas buvo atliktas 36 mokslininkų grupės, įsitraukusios į Integruotų vandenyno gręžimo tyrimų programą – projektą, kurio pagrindinis tikslas buvo ištirti ankstyvojo Eoceno periodo klimatą. Mokslininkai, įsikūrę šalia Vilkso Žemės pakrantės, į 4 km gylį nuleido grąžtą ir tuomet gręžėsi dar 1 kilometrą, kol pavyko pasiekti nuosėdinių uolienų mėginius.

„Mūsų darbas atneša rimtą žinią. Anglies dioksido kiekiai buvo natūraliai aukšti ankstyvojo Eoceno periode, tačiau dabartiniai CO2 rodikliai ženkliai kyla dėl žmogaus iškastinio kuro naudojimo ir medžių kirtimo. Atmosferiškai šnekant, šiuo metu mes sparčiai judame laiku atgal į Eoceno erą“, – teigia tyrimą pristatę mokslininkai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Tikras irodymas

Tikras irodymas portretas
Tuo metu klimato atsilima buvo sukelusi pramone, arba ekologai eilini karta irode esa visiski durniai ir melagiai.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių