Ateities bankų kortelės bendraus su savo savininku

Praėjus 40 metų po to, kai magnetinė juostelė visam laikui pakeitė bankininkystę, aukštų technologijų kreditinė kortelė pranašauja naują revoliuciją.

Kompanijos jau kuria įvairias kreditines korteles, galinčias kalbėti su jų savininku. Žadama, kad ant jų taip pat bus galima matyti sąskaitos likutį, rašo britų „Daily Mail“.

Kortelės, kurios JAV turėtų būti pristatytos jau šiais metais, turės plonyčius mikroprocesorius ir bus maitinamos baterijomis, kurių užteks maždaug trejiems metams.

Kompanijoms bandant kovoti su augančiais sukčiavimų mastais, kortelėje asmeninė informacija bus rodoma tik suvedus specialų apsaugos kodą.

Prieš kelerius metus Europa įvedė sistemą, kai atsiskaitant už prekes kortele reikia suvesti PIN kodą. Nuo to laiko apgavysčių smarkiai sumažėjo. Pavyzdžiui, Prancūzijoje su mokėjimo kortelėmis susijusių sukčiavimo atvejų dabar 80 proc. mažiau.

JAV pokyčiai vyksta daug lėčiau, iš dalies dėl to, kad žmonėms naujovės kelia nerimą, tačiau priežastis dar ir ta, kad pakeisti daugiau kaip 600 mln. visoje šalyje naudojamų kortelių nėra lengva.

Tačiau nedidelė kreditinių kortelių gamintojų grupė yra pasiryžusi pakeisti būdą, kuriuo amerikiečiai leidžia savo pinigus.

„Citibank“ pristatė naują 2G kortelę, kurioje yra programuojama magnetinė juostelė ir mygtukai, leidžiantys pasirinkti, ar ją naudoti kaip mokėjimo kortelę, ar išleisti sukauptus premijų taškus. Šiuo metu kortelė išbandoma ir jei viskas bus sėkminga, ji pasklis po visą šalį.

Kompanija „Mastercard“ neseniai išleido kortelę, ant kurios yra mažas LCD ekranas, rodantis vienkartinį kodą, kurį naudodamas klientas gali įsigyti pirkinį internete. Tai reiškia, kad net jei kreditinės kortelės duomenys pavagiami, be kodo kortele ką nors įsigyti bus neįmanoma.

Taip pat kalbama, kad kreditinių kortelių būtų galima visiškai atsisakyti, o jas pakeisti mažomis mikroschemomis mobiliuosiuose telefonuose, kuriomis naudojantis būtų galima atsiskaityti už prekes ir paslaugas.

Bankai, telefonų gamintojai, „Google“ ir „Apple“, kaip pranešama, kuria mobilaus mokėjimo sistemą, kuri remiasi trumpo nuotolio beviele technologija, leidžiančia prietaisams perduoti užkoduotus duomenis. Tačiau tokia technologija bus sukurta anksčiausiai po 5 metų, tad kreditinių kortelių kompanijos dar tikisi būti maždaug 1,7 mlrd. pasaulio žmonių, tokias korteles naudojančių, gyvenimo dalimi.

„Nors mobilieji mokėjimai yra ateitis, per vieną naktį stebuklingi telefonai visko nepakeis“, – portalui creditcards.com teigė Denveryje įsikūrusios kompanijos „Double Diamond Group“, konsultuojančios mokėjimų strategijos technologijas ir produktus kuriančias įmones, prezidentas Toddas Ablowitz.

Magnetinėse juostelėse galima saugoti tik apie 70 baitų informacijos. Palyginimui, kompaktiniame diske telpa 800 MB. Tokiai informacijai sutalpinti reikėtų apie 12 mln. kreditinių kortelių.

Naujas aukštų technologijų korteles kuria ir bendrovė „Dynamics Inc.“ Jos vadovas Jeffas Mullenas aiškina, kad apie magnetinės juostelės galą kalbama jau daugybę metų, tačiau tai vis dar labiausiai pasaulyje paplitusi mokėjimo sistema.

„Magnetinių juostelių skaitytuvai įrengti įvairiausiose vietose – kino teatruose, taksi, maisto aparatuose. Net ir Japonijoje, kur yra visa infrastruktūra ir jau keletą metų platinami telefonai, kuriais galima atlikti mokėjimus, tokie atsiskaitymai sudaro vos 1 proc. Europietiškos lustinės kortelės sudaro tik apie 10 proc. visų pasaulyje esančių mokėjimo kortelių“, – aiškino jis.

 

 

 

 


Šiame straipsnyje: mokėjimo kortelė

NAUJAUSI KOMENTARAI

m

m portretas
Kažkas panašaus į komunizmą.

Nieko sau

Nieko sau portretas
Čia ir taip visokios bobos ir politikai ausis išūžia, o jeigu dar ir kortelė pradės kažką dėstyt, tai jau visai nudvėsk! Nereik man nei kalbančių mašinų, nei kalbančių kortelių.

SOS

SOS portretas
Grupuotės siekiančios užvaldyti pasaulį, jau sukūrė strategiją, kaip jie valdys žmones visame pasaulyje. Grynūjų pinigų nebus. Bus elektroniniai čipsai, iš kurių mokėsime už viską.... O jeigu kas bandys sistemai prieštarauti, tai tam bus čipsas atjunktas ir tada tas žmogus negalės nei maisto nusipirkti, nei į tuoletą nueiti. Štai prie kokios vergovės ritasi mūsų gyvenimas.
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kuo nustebins „Mokslo sala“?
    Kuo nustebins „Mokslo sala“?

    Praėjusį ketvirtadienį iš penkių senojo žemyno valstybių atvykę profesionalai padėjo stiprius pamatus Kaune planuojamo mokslo populiarinimo centro koncepcijos sukūrimui. Intensyvią sesiją Kaune surengę mokslo centrų ekspertai galutinius sav...

    5
  • „Facebook“ griežtina kovą su propaganda
    „Facebook“ griežtina kovą su propaganda

    „Facebook“ ketvirtadienį pranešė griežtinantis saugumą, siekiant atremti vyriausybių ir kitų subjektų pastangas skleisti dezinformaciją ar manipuliuoti diskusijomis dėl politinių priežasčių. ...

    3
  • NASA erdvėlaivis sėkmingai pranėrė tarp Saturno žiedų
    NASA erdvėlaivis sėkmingai pranėrė tarp Saturno žiedų

    Bepilotis NASA aparatas „Cassini“ sėkmingai pranėrė tarp Saturno žiedų, nors kurį laiką buvo dingęs ryšys su Žeme, bet vėliau jis atgijo, pranešė JAV kosmoso tyrimų agentūra ketvirtadienį. ...

  • „Mokslo sriuba“: keturi būdai panaudoti mūsų nuotekose esantį dumblą
    „Mokslo sriuba“: keturi būdai panaudoti mūsų nuotekose esantį dumblą

    Pagalvoję apie miestų nuotekų valymo procesą, daugelis pirmiausia įsivaizduojame nosį riečiantį kvapą, ištisus kalnus po valymo likusių atliekų. ...

  • Jauni išradėjai griauna mitus, kad chemija – baubas, o fizika – džiunglės
    Jauni išradėjai griauna mitus, kad chemija – baubas, o fizika – džiunglės

    Agurkų sėklos languose, stiklainiuose spalvotos salotos, o termostate pačių augintos bakterijos – taip atrodo VII forto kazematų laboratorija, kur jaunieji išradėjai griauna mitus, esą chemija – baubas, o fizika – džiunglės. ...

  • Pirmajam Lietuvos lazeriui įsižiebti padėjo kelnės
    Pirmajam Lietuvos lazeriui įsižiebti padėjo kelnės

    Dabar Lietuva pasaulyje pirmauja mokslinių lazerių srityje. Tačiau pirmojo lazerio įžiebimas prieš daugiau nei penkiasdešimt metų tai padariusiam fizikui prof. Juozui Vidmančiui Vaitkui  primena anekdotinę istoriją. „[Soviet...

  • Sporto halėje e-sportininkai rungėsi dėl tūkstantinių prizų
    Sporto halėje e-sportininkai rungėsi dėl tūkstantinių prizų

    Penktadienį prasidėjo 10 dienų truksiantis informatiškiausias studentų festivalis „InfoShow“. Tradiciškai renginių maratoną pradėjo jau penkioliktus metus rengiama elektroninio sporto fiesta „InfoShow Lan Party“. Le...

  • „Galaxy S8“ prieš „iPhone“: kuris pranašesnis?
    „Galaxy S8“ prieš „iPhone“: kuris pranašesnis?

    Varle.lt specialistų manymu, naujieji „Samsung“ flagmanai tikrai gali drąsiai pretenduoti į geriausių 2017 metų išmaniųjų telefonų titulą. Pagal kai kuriuos parametrus jie lenkia net naujausią „Apple“ išmanųjį....

    1
  • „Galaxy A5 <span style=color:red;>(2017)</span>“: kuo išskirtinis?
    „Galaxy A5 (2017)“: kuo išskirtinis?

    Praeitų metų „Samsung Galaxy A“ išmaniųjų telefonų serija dizaino požiūriu buvo labai vykusi. Telefonai atrodė labai stilingai, nors, pagal charakteristikas, šiek tiek nusileisdavo kai kuriems kinų analogams. Tenka pripažint...

  • Pokytis evoliucijoje: rasti seniausi pasaulyje grybai?
    Pokytis evoliucijoje: rasti seniausi pasaulyje grybai?

    Pietų Afrikos Respublikoje (PAR) atsitiktinai aptiktos fosilijos turbūt yra seniausi kada nors rasti grybai, daug senesni, nei iki šiol žinoti mokslui, ir dėl jų tenka perrašyti šių organizmų, kurie nėra nei augalai, nei gyvūnai, ...

Daugiau straipsnių