Aštuonios didžiausios 2010-ųjų kosminės nesėkmės

Nors 2010-aisias netrūko istorinių kosminių skrydžių ir svarbių mokslinių atradimų, pasitaikė ir nemažai nesėkmių.

Pavyzdžiui, keletui raketų nepavyko įvykdyti savo misijos, japonų Veneros palydovas „Akatsuki“ praskrido visiškai pro šalį, NASA balionas įspūdingai sudužo Australijos dykumoje, sunaikindamas gabentą teleskopą.

Portalas SPACE.com pateikia aštuonias didžiausias praėjusių metų kosmines nesėkmes.

8. Nesėkmingi raketų paleidimai

2010-aisiais netrūko nesėkme pasibaigusių raketų startų ir krovinių pristatymo misijų.

Pavyzdžiui, gruodžio 5-ąją kuru perpildyta rusų kurta „Proton“ raketa nesėkmingai bandyta į orbitą iškelti tris naujus „Glonass-M“ navigacijos palydovus. Jie nukrito į Ramųjį vandenyną netoli Havajų. Problemų patyrė ir Indija, du kartus – balandį ir Kalėdų dieną – nesėkmingai bandžiusi paleisti raketą „Geosynchronous Satellite Launch Vehicle“.

Spalio pabaigoje Europos ryšio palydovas „Eutelsat W3B“ sėkmingai pasiekė orbitą, tačiau palydovo kuro bake atsirado nemažas nuotėkis, tad inžinieriai netrukus paskelbė, kad operacija baigėsi pralaimėjimu.

Sunkumų patyrė ir JAV. Balandį Pentagonas netrukus po starto prarado ryšį su bandomuoju viršgarsiniu aparatu. O NASA saulės burių palydovui „NanoSail-D“ gruodį nepavyko atsiskirti nuo motininio palydovo.

7. NASA balionas sunaikino visureigį

Viena apmaudžiausių klaidų – didžiulis NASA balionas, turėjęs pakelti 2 mln. dolerių kainavusį teleskopą į dideliame aukštyje esančią stebėjimų stotį, sudužo centrinėje Australijoje.

Balandį 121 metrų pločio balionas, gabenęs gama spindulių teleskopą, vietoj to, kad kiltų į viršų, ėmė blaškytis į šonus, o brangus krovinys buvo velkamas žeme. Vėliau jis įspūdingai susprogo į dalis. Keletas jų praskriejo pro tvorą ir vos nepataikė į porą incidentą stebėjusių žmonių bei smarkiai apgadino netoliese stovėjusį automobilį. Filmuotą šio incidento vaizdo įrašą „YouTube“ pažiūrėjo daugiau kaip 160 tūkst. žmonių.

6. „Palydovo zombio“ gimimas

Balandžio 5 dieną ryšių palydovas „Intelsat Galaxy 15“ ėmė elgtis kaip nepilnametis nusikaltėlis – jis nereagavo į komandas ir ėmė krypti iš nustatytos orbitos, keldamas grėsmę kitiems palydovams. Manoma, kad palydovą iš rikiuotės išvesti galėjo didžiulė Saulės audra, teigia jį kūrusi amerikiečių kompanija.

Keisčiausia, bet palydovas ir toliau veikė, skleisdamas signalus, kurie galėjo sukelti kitų netoliese esančių palydovų veiklos trikdžius. Tačiau ši istorija baigėsi sėkmingai. Gruodžio 23-ąją palydove esanti baterija išseko ir aparatą valdantis kompiuteris automatiškai persikrovė.

5. Marsaeigis sustojo ir nutilo

Sausį NASA inžinieriai susitaikė su tuo, kad marsaeigis „Spirit“ ir liks įstrigęs giliai planetos smėlynuose. Šešerius metus Raudonosios planetos paviršiumi riedėjęs zondas 2009 metų kovą įstrigo vietoje, vadinamoje Troja. „Spirit“ valdę inžinieriai paruošė jį atšiauriai Marso žiemai, tačiau aparatas kovo 22 dieną perėjo į budėjimo režimą ir nuo to laiko nereaguoja į jokius signalus.

Mokslininkai vis dar viliasi, kad „Spirit“ gali atgyti 2011 metų kovą, kai Marse stipriausiai sušvis zondo saulės baterijas šildanti Saulė. Tačiau net ir įstrigusį „Spirit“ vargu ar galima vadinti nesėkme. Šis zondas ir marsaeigis „Opportunity“ tarnavo daug ilgiau nei suplanuota 90 dienų misija. O „Opportunity“ veikia ir toliau.

4. Sutriko kosminės stoties vėsinimo sistema

Liepos 31-ąją sugedo Tarptautinės kosminės stoties (TKS) amoniako pompa, išvedusi iš rikiuotės pusę stoties vėsinimo sistemos. Siekiant apsaugoti stotį nuo perkaitimo, astronautai buvo priversti sustabdyti kai kuriuos eksperimentus ir išjungti kai kurias sistemas.

Pasirodė, kad ši problema – didelis techninis gedimas, tačiau dar ne katastrofa. Tuo metu NASA tai pavadino vieną didžiausių iššūkių keliančia TKS tvarkymo operacija.

Gedimus astronautai pašalino tris kartus išėję į atvirą kosmosą. Pompą jie pakeitė viena iš keturių atsarginių, laikomų stoties išorėje. Rugpjūčio 17 dieną įgula įjungė kai kurias sistemas ir TKS vėl veikė normaliai.

3. NASA kosmoso tyrimo planas gavo smūgį

2010 metais naują NASA viziją pateikęs JAV prezidentas Barackas Obama paragino agentūrą atsisakyti į Mėnulį orientuotos „Constellation“ programos ir dėmesį sutelkti į tai, kaip iki 2025 metų nugabenti žmogų į asteroidą, o iki 4-ojo šio amžiaus dešimtmečio vidurio – ir į Marsą.

Planas taip pat remiasi tuo, kad 2011 metais užbaigus NASA daugkartinių erdvėlaivių programą, TKS aprūpins užsienio šalių erdvėlaiviai. Ilgalaikis tikslas – skatinti komercinius skrydžius, galiausiai leidžiant didžiąją naštos dalį perimt privačioms bendrovėms.

Nors daugelis gyrė naująją NASA kryptį, kiti kritikavo keletą jos aspektų. Kai kurie, pavyzdžiui, nenori, kad „Constellation“ programos būtų atsisakyta. Gruodžio pabaigoje Atstovų rūmai priėmė trumpalaikį įstatymą, draudžiantį NASA pradėti naujas programas ir įpareigojantį agentūrą toliau finansuoti „Constellation“.

Kai kurie įstatymų leidėjai taip pat nusivylę dėl ateityje augsiančios priklausomybės nuo užsienio šalių erdvėlaivių. Kai kurie kongresmenai taip pat viešai reiškė turį saugumo abejonių dėl NASA priklausomybės nuo privačių erdvėlaivių ateityje.

2. Erdvėlaivio „Discovery“ starto atidėjimai

2010-ieji tapo sunkiais metais daugkartiniam erdvėlaiviui „Shuttle“. Planuota, kad paskutinį kartą į kosmosą jis kils lapkritį, tačiau prieš pat skrydį ant išorinio erdvėlaivio kuro bako inžinieriai aptiko įskilimų. Kol bus ištirtos jų priežastys, startas atidėtas pirmiausiai iki gruodžio, vėliau ir iki kitų metų.

Dabar numatyta, kad „Discovery“ kils ne anksčiau kaip vasario 3 dieną. Paskutinės apžiūros metu ant erdvėlaivio aptikta naujų įskilimų, kuriuos NASA tiria.

1. Japonų zondas praskrieja pro Venerą

Didžiausia praėjusių metų kosmine nesėkme laikomas japonų zondo „Akatsuki“ nepavykęs bandymas pasiekti Veneros orbitą. Kosmosu keliavęs daugiau kaip 6 mėnesius, 300 mln. dolerių vertės zondas, turėjęs tirti Veneros atmosferą ir orą, gruodžio 6 dieną praskrido pro planetą.

Planuota, kad 12 minčių veiks zondo varytuvai, turėję sulėtinti „Akatsuki“, kad jį pagriebtų Veneros trauka. Tačiau tyrimo metu nustatyta, kad netikėtai sumažėjo zondo degalų padavimo slėgis ir varikliai išsijungė po 2,5 minutės.

Tai jau antroji nesėkme pasibaigusi Japonijos tarpplanetinė misija. 2003 metais nepavyko ir planuota misija į Marsą.

"Akatsuki“ dabar orbitoje aplink Saulę. Mokslininkai dar kartą savo laimę bandys tuomet, kai zondas vėl priartės pakankamai arti Veneros. Greičiausiai tokia galimybė atsiras kažkuriuo metu tarp 2016 metų lapkričio ir 2017 metų sausio.

 


Šiame straipsnyje: KosmosasErdvėlaivis

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių