- technologijos.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Iš visų objektų, kurie mįslingai pradingsta kosmoso gelmėse, šimtų milijonų kilometrų skersmens dulkių debesis, ko gero, yra vienas iš labiausiai gluminančių.
Astronomai sutriko, pastebėję, jog staiga neliko įspūdingai švytėjusio už 450 šviesmečių spindinčios TYC 8241 2652 žvaigždės dulkių žiedo. Žvaigždę astronomai stebėjo pastaruosius 25 metus, pažymi Space.com.
„Kaip kokiame klasikiniame iliuzionisto triuke: objektas yra, ir staiga jo nebėra, – analogiją pasitelkia tyrimo vadovas. – Skirtumas tik tas, jog šiuo atveju kalbame apie dulkių kiekį, kurio pakaktų užpildyti vidinę Saulės sistemos dalį (erdvę nuo Žemės iki Saulės). Ji iš tikrųjų dingo!“
Nors periodas, per kurį neliko dulkių žiedo, prilygsta 2,5 Žemės metams, kosmoso masteliais tai yra gerokai mažiau už akimirksnio dalelę. Teleskopais gauti žvaigždės vaizdai patvirtino apie beveik visišką dulkių žiedo išnykimą. Šis atvejis aprašytas žurnale „Nature“.
„Tiek daug dulkių greta jaunos žvaigždės reiškia, jog to šviesulio apylinkėse formuojasi uolingos, kietos, mūsų Žemės tipo planetos, – pasakoja tyrimui vadovavęs Benas Zuckermanas iš Kalifornijos universiteto (San Diegas, JAV). – Dar nežinome, kur tiksliai prapuolė dulkės, o dar neaiškiau, kas sukėlė tokį spartų jų dingimą.“
Mokslininkai mano, jog išsiaiškinus šį atvejį, daug kas paaiškėtų ir apie Saulės sistemos bei joje egzistuojančių planetų susiformavimo procesus. Žvaigždei TYC 8241 2652 – vos 10 mln. metų, kai tuo tarpu mūsų Žemei – jau 4,5 mlrd. metų.
Tyrimo bendraautorius Carlas Melisas kalba apie du galimus paaiškinimus, kur išnyko dulkių žiedas: jas į žvaigždę galėjo sutraukti šviesulio gravitacija arba jos buvo nupūstos į tarpžvaigždinę erdvę. Tiesa, antrajam atvejui reikėtų kur kas daugiau laiko.
Žvaigždę supęs dulkių telkinys sugerdavo jaunos žvaigždės energiją ir skleidė infraraudonuosius spindulius. Pagal dujų telkinio švytėjimą ar blausumą, astronomai galėdavo įvertinti, kiek medžiagos supa žvaigždę.
TYC 8241 2652 juosęs dulkių diskas buvo atrastas 1983 m., o nepakitęs išliko 25 metus. Mokslininkų vertinimu, jį sudarė maždaug tūkstantis trilijonų dulkių smiltelių – maždaug tiek susikaupę visuose Žemės paplūdimiuose, rašo Space.com.
Tačiau 2009 m. situacija staiga pasikeitė. Stebėjimai „Gemini South“ teleskopu Čilėje liudijo, jog infraraudonųjų spindulių švytėjimas priblėso daugiau kaip dvigubai. Naujausi stebėjimai rodo, kad dulkių debesies praktiškai išvis neliko. Atsižvelgiant į tai, jog daugelis astronominių procesų vyksta milijonus metų, 2,5 metų laikotarpis atrodo pribloškiamai trumpas.
„Tas dujų žiedas dingo taip greitai, jog iš pradžių manėme, jog į duomenis įsivėlė klaida“, – neslepia B. Zuckermanas.
Dulkių kiekis aplink žvaigždes laikui bėgant auga, o po to vėl mažėja. Vos gimus žvaigždei, planetos susiformuoja iš jos apylinkėse likusių kosminių šiukšlių, kurios sudaro vadinamąjį protoplanetinį ūką. Planetinės sistemos naujagimystės periodu tipiniai vykstantys procesai yra milijonus metų trunkantis dulkių tankėjimas ir nuožmūs susiformavusių medžiagos luistų susidūrimai. TYC 8241 2652 atveju dulkės, užuot tankėjusios, dingo.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?7
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...