Astronomai aptiko „naujagimę“ juodąją skylę

NASA astronomai orbitiniu rentgeno teleskopu Chandra pastebėjo jauniausią juodąją skylę, kokią tik yra pavykę užfiksuoti iki šiol.

Kaip rašo technologijos.lt, stebėjimo metu buvo nustatyta, kad pragaištingajam kosmoso „kūdikiui“ – vos 30 metų. Iki šiol astronomams dar nebuvo tekę stebėti juodųjų skylių evoliucijos ankstyvųjų stadijų.

Naujai atrasta juodoji skylė mokslininkams gali padėti nuodugniau suprasti masyviųjų žvaigždžių sprogimus, po kurių žvaigždės vietoje lieka arba neutroninė žvaigždė, arba juodoji skylė.

Rastas objektas yra 1979 metais stebėtos supernovos SN 1979C liekana M100 galaktikoje, maždaug už 50 mln. šviesmečių nuo Žemės. Supernovą 1979 metais pirmąsyk pastebėjo astronomas-mėgėjas. Supernova virto maždaug 20 kartų už Saulę masyvesnė žvaigždė.

Ryškus rentgeno spindulių šaltinis stabiliai spinduliavo nuo 1995 m. iki 2007 m. Iš to galima spręsti, kad objektas yra ne kas kita, o juodoji skylė, siurbianti po supernovos sprogimo likusią materiją arba, dvinarės žvaigždės atveju, „mintanti“ nesprogusios antrosios narės medžiaga.

„Jei mūsų interpretacija teisinga, atstumo prasme tai yra artimiausia „naujagimė“ juodoji skylė, - teigia studijos vadovas Danielis Patnaude.

Daug juodųjų skylių minimoje M100 galaktikoje buvo atrasta anksčiau, galaktiką stebint gama spindulių dažnyje. SN 1979C yra kiek kitokia nei anksčiau atrastos juodosios skylės – ji yra kur kas arčiau Žemės ir priklauso tokiai supernovų klasei, kurių sprogimai su gama spinduliuote nesusiję. Manoma, kad didžioji dalis juodųjų skylių visatoje susiformuoja supernovos sprogimo metu neesant gama spinduliuotės pliūpsnių.

„Gali būti, jog turime pirmą tokią progą stebėti, kaip dažniausiai formuojasi juodosios skylės, - pabrėžė tyrimo bendraautorius Abrahamas Loebas. – Tačiau aptikti tokio tipo juodųjų skylių gimimą yra labai sudėtinga – tam reikia objektą rentgeno spindulių diapazone stebėti ištisus dešimtmečius.

2005 m. buvo suformuluota teorija, kad ryškią regimąją šios supernovos šviesą spinduliuoja juodosios skylės srautai, neprasiskverbę pro vandenilio dujų debesį, likusį po supernovos sprogimo. Dėl to iš šaltinio gama spinduliuotė ir nesklinda. SN 1979C objekto stebėjimai šias teorines prielaidas patvirtina.

Nors daug įrodymų liudija juodosios skylės naudai, mokslininkai neatmeta hipotezės, jog atrastas objektas gali būti jauna, itin sparčiai aplink savo ašį besisukanti neutroninė žvaigždė, skleidžianti galingą rentgeno spinduliavimą. Jei pasitvirtintų ši teorija, objektas SN 1979C būtų jauniausia ir ryškiausia iki šiol atrasta neutroninė žvaigždė. Krabo ūko centre spinduliuojantis pulsaras, kuris dabar laikomas jauniausia mums žinoma neutronine žvaigžde, susiformavo prieš 950 metų.


Šiame straipsnyje: juodoji skylė

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių