- LRT.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Žymiausi Žemės brangakmeniai turi naują konkurentą – planetą, sudarytą daugiausiai iš deimantų, teigia astronomai.
Planeta 55 Cancri e, taip vadinamoji „superžemė“, atrasta 2004 metais. Ji skrieja aplink netoliese esančią Paukščių Tako žvaigždę. Apskaičiavę planetos masę ir spindulį bei ištyrinėję jos motininės žvaigždės sudėtį, mokslininkai tvirtina, kad kietas pasaulis sudarytas daugiausiai iš anglies (deimantų ir grafito forma), o taip pat geležies, silikono karbido ir galbūt silikatų.
Bent trečdalį planetos masės greičiausiai sudaro grynas deimantas, rašo SPACE.com.
„Tai pirmas žvilgsnis į kietą pasaulį, kurio chemija fundamentaliai skiriasi nuo Žemės. Šios planetos paviršius greičiausiai padengtas grafitu ir deimantu, o ne vandeniu ir granitu“, – teigė tyrimo vadovas Nikku Madhusudhanas iš Jeilio universiteto.
55 Cancri e greičiausiai yra pirmoji nustatyta „deimantinė planeta“, kuri skrieja aplink į Saulę panašią žvaigždę, nors teoriškai tokie pasauliai aprašyti ir anksčiau. Tokios planetos labai skiriasi nuo mūsų Žemės, kurioje anglies yra palyginti mažai.
„Priešingai, Žemės viduje daug deguonies, tačiau ypač mažai anglies“, – teigė tyrimo bendraautorius Jeilio geofizikas Kanani Lee.
55 Cancri e yra taip vadinamoji superžemė, kurios spindulys dvigubai platesnis nei mūsų planetos. Ji greitai skrieja aplink savo žvaigždę, ją apkeliaudama per vos 18 valandų (Žemei tam prireikia 365 dienų). Ji yra taip arti žvaigždės, jog temperatūra jos paviršiuje siekia 2,1 tūkst. laipsnių Celsijaus.
Ankstesni šios planetos tyrimai leidžia manyti, kad ji gali būti padengta superkritiniais skysčiais – didelio spaudimo į skysčius panašiomis dujomis, kurios sunkiasi iš uolienų.
Tačiau ši idėja rėmėsi prielaida, kad 55 Cancri e cheminė sudėtis panaši į Žemės, pasakojo N. Madhusudhanas. Nauji duomenys leidžia manyti, kad planetoje vandens iš viso nėra.
Tai, kad planeta yra deimantinė, gali reikšti, kad joje vyksta visai kiti terminės evoliucijos ir plokščių tektonikos procesai nei Žemėje, o tai gali pasireikšti keistais vulkanizmo, seisminio aktyvumo ir kalnų formavimosi pavyzdžiais.
55 Cancri e yra viena iš penkių planetų, skriejančių aplink į Saulę panašią žvaigždę 55 Cancri, nuo žemės nutolusią per maždaug 40 šviesmečių ir esančią Vėžio žvaigždyne. Žvaigždė yra taip arti, jog nakties danguje matoma plika akimi.
Tyrėjai tikisi atlikti tolimesnius šios žvaigždės sistemos stebėjimus ir tiksliau nustatyti žvaigždės sudėtį bei ištirti 55 Cancri e atmosferą. Ši informacija galėtų paremti mintį, kad planeta – tai deimantinis pasaulis.
Mokslininkų tyrimų rezultatai skelbiami leidinyje „Astrophysical Journal Letters“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?12
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...