Asteroidas Rusijoje paliko trilijonus karatų deimantų

Šiaurės Sibire dirbantys Rusijos mokslininkai suintensyvino tyrimus anksčiau buvusiame įslaptintame deimantų telkinyje, kuris savo atsargomis toli lenkia visus iki šiol atrastus ir gali apversti rinkas „aukštyn kojomis“.

Sovietų Sąjungos mokslininkai praeito amžiaus 8-ame dešimtmetyje Sibire atrado 100 kilometrų skersmens Popigajaus kraterį, kurį paliko didžiulio asteroido smūgis prieš 35 mln. metų.

Atidžiau ištyrus šio smūgio zoną, esančią už tūkstančių kilometrų nuo bet kurio miesto, buvo aptikta smulkiagrūdės medžiagos, kuri iš tikrųjų buvo sudaryta iš amžinajame įšale susikaupusių itin kietų deimantų.

Ilgą laiką šio deimantų telkinio atradimas buvo laikomas paslaptyje. Po Sovietų Sąjungos subyrėjimo apie jį taip pat nebuvo skelbiama, nes už maždaug 2 tūkst. kilometrų nuo pagrindinio Transsibiro geležinkelio esančio telkinio buvo neįmanoma eksploatuoti.

Tačiau susidomėjimas Popigajaus krateriu išaugo, kai Novosibirske įsikūręs Sobolevo geologijos ir mineralogijos institutas šią savaitę paskelbė informacijos apie ten slypinčius išteklius.

Šiame telkinyje susikaupę ne vertingi stambūs kristalai, dievinami nuotakų ir monarchų, o smulkūs techniniai „smūginės kilmės deimantai“, kurie gali būti naudojami gręžiant žemės gelmes ir gaminant precizinių mechanizmų detales.

„Jie (Sovietų Sąjungos geologai) atrado jį 8-ame dešimtmetyje ir nusprendė įslaptinti“, - Sobolevo instituto direktorius Nikolajus Pochilenka sakė telefonu, duodamas interviu naujienų agentūrai AFP.

„Tuo metu statėme dirbtinių deimantų įmones, todėl visi gamtinių techninių deimantų tyrimai buvo įšaldyti“, - aiškino jis.

Kaip praneša Rusijos žiniasklaida, to meto Sovietų Sąjungos ekspertai žinojo, jog smarkiai suslėgti ir itin kieti gamtoje randami deimantų kristalai pasižymi daug geresnėmis abrazyvinėmis savybėmis negu dirbtiniai.

Tačiau komunistinio laikotarpio logika diktavo būtinybę vystyti chemijos pramonę, kaip ir penkmečio planai, reguliavę bet kokią gamybą - pradedant dirbtiniais deimantais, baigiant muilu.

Vėlesnius 30 metų Popigajaus telkinys buvo praktiškai netyrinėjamas.

Jis buvo išslaptintas praeito amžiaus 10-ame dešimtmetyje, tačiau dėl gilios Rusijos ekonomikos krizės nebuvo įmanoma pradėti telkinio eksploatacijos arba pritraukti didesnių investicijų.

Pasak N.Pochilenkos, šis atradimas buvo praktiškai užmirštas, kol institutas prieš trejus metus vėl atsivertė telkinio tyrimų ataskaitą.

„Buvo ištirta tik 0,3 proc. visos kraterio teritorijos, tačiau buvo rasta 147 mlrd. karatų (techninių) deimantų. Taigi kalbame apie daug trilijonų (karatų)“, - nurodė mokslininkas.
N.Pochilenka kaip palyginimą pateikė pagrindinį Rusijos deimantų gavybos regioną Jakutijoje, kuriame išžvalgytų telkinių atsargos sudaro tik apie 1 mlrd. karatų.

Tikėtina, kad pradėjus eksploatuoti Popigajaus telkinius, Rusijai pavyktų smarkiai numušti dabar Kinijoje gaminamų dirbtinių deimantų kainą ir aprūpinti pigia žaliava mašinų ir lėktuvų gamybos pramonę, taip pat juvelyrus.

„Popigajaus kraterio deimantai gali viską apversti aukštyn kojomis. Ir neaišku, kas nutiktų kainoms rinkose“, - sakė Rusijos deimantų gavybos įmonės „Jakutnipromalmaz“ techninių deimantų tyrimo instituto direktoriaus pavaduotojas Genadijus Nikitinas.

Tačiau atšiaurus Šiaurės Sibiro klimatas ir telkinio atokumas nuo bet kokių ir geležinkelių tampa didele kliūtimi šiems planams.

„Kyla klausimų dėl gavybos atsiperkamumo, - pripažino Sobolevo instituto mokslininkas Nikolajus Tučkovas. - (Telkinys) yra gana toli nuo bet kokio gyvenamojo centro.“
Popigajaus krateris yra Krasnojarsko ir Jakutijos - milžiniškų Sibiro regionų - ribos šiauriniame pakraštyje, kur plyti daugiausiai negyvenama tundra, sukaustyta amžinojo įšalo.

N.Tučkovas sakė, kad pramonės bendrovės, investuojančios į šį išteklių turtingą regioną, iki šiol sutelkdavo dėmesį į telkinius, esančius arčiau tranzito punktų ir kelių.