Artistiškojo boso triumfas

Grandioziniame Lietuvos televizijos auksinio balso konkurse „Triumfo arka“ tris mėnesius skambėjo populiariausių pasaulio miuziklų, operų ir operečių arijos. Misijos XXI amžiaus auditorijai „pristatyti“ klasikinę muziką iš pradžių ėmėsi 15 talentingų jaunų dainininkų, o finalinė šeštadienio kova baigėsi artistiško boso – 23-ejų Liudo Mikalausko triumfu.

Dėl nugalėtojo vardo L.Mikalauskas varžėsi su kur kas labiau patyrusiu kolega – 33 metų tenoru Edmundu Seiliumi. Finaliniame koncerte vyrai atliko po keturis kūrinius, kuriuos vertino taip pat keturi neabejotini klasikinės muzikos autoritetai: Vytautas Juozapaitis, Inesa Linaburgytė, Sigutė Stonytė ir Vytautas Miškinis.

Komisijos nariai ant pjedestalo kėlė finalininkų talentus, bet nevengė pastebėti ir trūkumų. Liudas buvo kritikuojamas dėl ne visada aiškios tonacijos, bet buvo giriamas dėl nuoširdumo ir gebėjimo papirkti juo publiką. Edmundas sulaukė priekaištų dėl neskaidraus balso skambėjimo, bet pagyromis apibertas už tai, kad sugeba prisijaukinti bet kokio žanro kūrinį. Dėl tokio universalumo komisijos pirmininkas V.Juozapaitis jį net pavadino šeimos daktaru.

Komisijos nuomone, laimėti muzikinį projektą vertas buvo vyresnysis finalo dalyvis – E.Seilius. Profesionalai jį įvertino 156 balais. Liudas jų gavo 147. Tačiau žiūrovų simpatijos daugiau nei šimtų balsų nusviro į jaunojo boso pusę. Jis sulaukė 19 850 žiūrovų skambučių ir trumpųjų žinučių. E.Seiliui atiduota 19 726 balsų.

Abejonių sukėlė tik balsų vertinimo sistema. Kaip ir ankstesniuose turuose, tiek komisijos, tiek žiūrovų balsai turėjo būti paversti į 9 ir 10 balų neieškant jokių įmantresnių skaičiavimo metodikų. Kadangi varžovai surinko po 19 balų, nugalėtoją lėmė žiūrovų pasirinkimas. Juo iškilmingai paskelbtas L.Mikalauskas. Vaikinui atiteko 50 000 litų čekis.

Tačiau ir E.Seiliaus, ir L.Mikalausko gerbėjai piktinosi dėl to, kad LTV nepanoro skirti piniginio prizo antrajam finalininkui. Tik patys atlikėjai apramino aistras, primindami, kad pinigai uždirbami, o jie laimėtojai jaučiasi vien dėl to, kad turėjo galimybę tarp televizijos žiūrovų populiarinti klasikinę muziką ir galbūt ne vienam atskleidė jos grožį.