Per artimiausią savaitę meteorais lynos net dusyk

Artimiausios septynios naktys – viena geriausių progų metuose pasigrožėti meteorų lietumis. Šią savaitę taip „lynos“ net dusyk – lapkričio 17 ir 20 dienomis. Žemę kaip ir kasmet lapkritį „laistys“ leonidais vadinami meteorai.

Piko metu per valandą bus galima pamatyti po 10-15 meteorų švystelėjimų, rašo „Space.com“. Tai nėra gausiausias leonidų derlius astronominių stebėjimų istorijoje (būta ir kur kas įspūdingesnių fejerverkų), tačiau šiųmetis leonidų lietus išsiskiria tuo, jog Žemės atmosferoje įvyks dusyk – šeštadienio (lapkričio 17 d.) paryčiais ir antradienio (lapkričio 20 d.) paryčiais.

Daugelis meteorų lietų įsivaizduoja paraidžiui – kai meteorai naktiniame skliaute pila kaip iš kibiro. Tokių liūčių yra pasitaikę (per valandą būdavo galima pamatyti dešimtis tūkstančių meteorų). Deja, dauguma meteorų lietų yra gerokai silpnesni ir prilygsta kelių lašų paptelėjimams per valandą kur nors dykynėje.Stebėti meteorų lietus astronomai rekomenduoja ne užvertus galvą (greit nuvargs sprandas), o išsitiesus ant žemės.

Žinoma, lapkritį Lietuvoje ant žolytės ilgai nepagulinėsi, tačiau laukiant meteorų derėtų įsitaisyti kuo patogiau. Ir laukti, laukti, laukti. Jei pavyksta pamatyti po meteorą per minutę, vadinasi, stebite gausų meteorų lietų. Daugiau šansų pamatyti daugiau meteorų bus atokesnėse užmiesčio teritorijose, kur dangus naktį juodesnis. Šviesos tarša ar mėnulis meteorų medžioklę gali sugadinti.

Panašu, kad šiemet mėnulis grožėtis meteorais nekliudys: jis nusileis gerokai anksčiau nei danguje sužibs Liūto žvaigždynas, kuriame meteorų ir reikėtų dairytis.Leonidai – smulkutės, žirnio dydžio uolingų kosminių nuolaužų smiltelės, kurias kadaise pažėrė Tempelio-Tutlio kometa. Ji, kaip ir daugelis jos kolegių, iš lėto yra. Bėgant šimtmečiams jos liekanos nusidriekė kometos orbita ir kosminėje erdvėje suformavo savotišką milijonų kilometrų pločio ir šimtų milijonų kilometrų ilgio upę, į kurią kasmet lapkritį įbrenda krentančiomis „žvaigždėmis“ pasidabinanti mūsų Žemė.

Leonidų srauto dalelės Žemės atžvilgiu skrieja 72 km per sekundę greičiu. Kai kuris nors iš žirnio dydžio leonidų žiebia į aukštutinius atmosferos sluoksnius (80-130 km aukštis), dėl trinties su oro molekulėmis jis išgaruoja, paskui save akimirkai palikdamas iki baltumo įkaitusį tvyksnį.

Mokslininkai yra linkę manyti, kad kometiniai meteoroidai (tokiems priskiriami ir leonidai) yra per smulkūs, kad ištvertų skrydį per atmosferą ir nesudegę bumbtelėtų ant žemės.Leonidų lietus barstanti Tempelio-Tutlio kometa aplink Saulę apskrieja per 33 metus. Kadangi uodeguotasis dangaus kūnas praskrieja santykinai arti Žemės, mūsų planetoje nuo 1998 iki 2002 m. leonidai pylė kaip iš kibiro – danguje būdavo galima pamatyti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių meteorų per valandą. Kadangi šiuo metu Tempelio-Tutlio kometa nuo Žemės nutolusi kone didžiausiu įmanomu atstumu (maždaug palei Urano orbitą), leonidais šiemet tik lengvai krapnos.

Lapkričio 17 d. paryčiais, kai Žemė į ganėtinai pasekusią leonidų „upę“ bris pirmą kartą, meteorų srauto intensyvumas sieks apie 10 vienetų per valandą. Dar po trijų dienų tas srautas suintensyvės iki 15 vienetų per valandą. Leonidų srautas dar sykį suintensyvės ir šio mėnesio pabaigoje – lapkričio 28 d.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių