Artimiausia į Žemę panaši planeta – už 13 šviesmečių?

Į Žemę panaši planeta gali tūnoti mūsų Saulės sistemos galiniame kieme, vos už 13 šviesmečių, teigia astronomai.

Šis skaičius – tik apytikris, jis neparemtas egzoplanetos atradimu, rašo SPACE.com.

Tyrėjai naudojo planetas medžiojančio NASA „Kepler“ teleskopo, vienu metu tiriančio daugiau kaip 150 tūkst. žvaigždžių, surinktus duomenis. „Kepler“ planetas aptinka matuodamas laikinus ryškumo sumažėjimus, kurių priežastis – priešais žvaigždę praskriejanti planeta.

Komanda sudarė 3897 raudonųjų nykštukių – žvaigždžių, kurios yra blyškesnės ir mažesnės nei mūsų Saulė – rinkinį ir nustatė, kad „Kepler“ identifikavo 95 egzoplanetas kandidates, skriejančias aplink jas. Trys iš šių kandidačių yra maždaug Žemės dydžio ir skrieja šių žvaigždžių „Auksaplaukės zonoje“, kur gali egzistuoti skystas vanduo (ir galbūt mums žinomos gyvybės formos).

„Kepler“ negali aptikti kiekvienos planetos, skriejančios aplink kiekvieną jo stebimą žvaigždę, pažymėjo tyrėjai. Dauguma pasaulių orbitomis skrieja ne tokia plokštuma, kad „Kepler“ galėtų stebėti jų tranzitus, o kitų signalus gali slėpti ryškumo svyravimai, būdingi pačioms raudonosioms nykštukėms.

Atsižvelgus į tai, apie 6 proc. Paukščių Take esančių raudonųjų nykštukių turėtų turėti į Žemę panašių planetų, sakė astronomai.

Kadangi apie 75 proc. iš 100 mlrd. galaktikos žvaigždžių yra raudonosios nykštukės, galima apskaičiuoti, kad po galaktiką pasklidę apie 4,5 mlrd. į Žemę panašių planetų. Komanda pabrėžė, kad tai preliminarus skaičius, nes žvaigždžių pasiskirstymas smarkiai skiriasi.

30 šviesmečių atstumu nuo mūsų Saulės yra 248 raudonosios nykštukės, rodo atskiri tyrimai, kuriuos atliko „Netolimų žvaigždžių tyrimų konsorciumas“, tarptautinė astronomų grupė, kuriai vadovauja Džordžijos valstijos universitetas.

Naujajame tyrime, pasinaudodami šia informacija, mokslininkai bandė nustatyti, kaip toli nuo Žemės reikia nukeliauti, kad rastume į mūsiškę panašių planetų.

„Jos turėtų būti už 13 šviesmečių“, – teigė tyrimo autorė Courtney Dressing iš Harvardo-Smithsono astrofizijos centro.

Jei Paukščių Takas būtų Jungtinių Valstijų dydžio, 13 šviesmečių prilygtų perėjimui per Niujorko Centrinį parką, pridūrė ji.

Apytikris atstumas padidėja iki 21 šviesmečio, kai mokslininkai savo skaičiavimams pritaiko standartinį 95 proc. pasikliautiną intervalą.

Žemei artimiausia raudonoji nykštukė yra Kentauro proksima, esanti už 4,2 šviesmečių, iš trijų žvaigždžių susidedančioje Kentauro Alfos sistemoje.

Praėjusį spalį mokslininkai paskelbė atradę Žemės dydžio (tačiau pragariškai karštą) planetą, skriejančią aplink Kentauro Alfą Bb, kitą sistemos žvaigždę. Planetų aplink Kentauro proksimą aptikti kol kas nepavyko.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kuo nustebins „Mokslo sala“?
    Kuo nustebins „Mokslo sala“?

    Praėjusį ketvirtadienį iš penkių senojo žemyno valstybių atvykę profesionalai padėjo stiprius pamatus Kaune planuojamo mokslo populiarinimo centro koncepcijos sukūrimui. Intensyvią sesiją Kaune surengę mokslo centrų ekspertai galutinius sav...

    3
  • „Facebook“ griežtina kovą su propaganda
    „Facebook“ griežtina kovą su propaganda

    „Facebook“ ketvirtadienį pranešė griežtinantis saugumą, siekiant atremti vyriausybių ir kitų subjektų pastangas skleisti dezinformaciją ar manipuliuoti diskusijomis dėl politinių priežasčių. ...

    3
  • NASA erdvėlaivis sėkmingai pranėrė tarp Saturno žiedų
    NASA erdvėlaivis sėkmingai pranėrė tarp Saturno žiedų

    Bepilotis NASA aparatas „Cassini“ sėkmingai pranėrė tarp Saturno žiedų, nors kurį laiką buvo dingęs ryšys su Žeme, bet vėliau jis atgijo, pranešė JAV kosmoso tyrimų agentūra ketvirtadienį. ...

  • „Mokslo sriuba“: keturi būdai panaudoti mūsų nuotekose esantį dumblą
    „Mokslo sriuba“: keturi būdai panaudoti mūsų nuotekose esantį dumblą

    Pagalvoję apie miestų nuotekų valymo procesą, daugelis pirmiausia įsivaizduojame nosį riečiantį kvapą, ištisus kalnus po valymo likusių atliekų. ...

  • Jauni išradėjai griauna mitus, kad chemija – baubas, o fizika – džiunglės
    Jauni išradėjai griauna mitus, kad chemija – baubas, o fizika – džiunglės

    Agurkų sėklos languose, stiklainiuose spalvotos salotos, o termostate pačių augintos bakterijos – taip atrodo VII forto kazematų laboratorija, kur jaunieji išradėjai griauna mitus, esą chemija – baubas, o fizika – džiunglės. ...

  • Pirmajam Lietuvos lazeriui įsižiebti padėjo kelnės
    Pirmajam Lietuvos lazeriui įsižiebti padėjo kelnės

    Dabar Lietuva pasaulyje pirmauja mokslinių lazerių srityje. Tačiau pirmojo lazerio įžiebimas prieš daugiau nei penkiasdešimt metų tai padariusiam fizikui prof. Juozui Vidmančiui Vaitkui  primena anekdotinę istoriją. „[Soviet...

  • Sporto halėje e-sportininkai rungėsi dėl tūkstantinių prizų
    Sporto halėje e-sportininkai rungėsi dėl tūkstantinių prizų

    Penktadienį prasidėjo 10 dienų truksiantis informatiškiausias studentų festivalis „InfoShow“. Tradiciškai renginių maratoną pradėjo jau penkioliktus metus rengiama elektroninio sporto fiesta „InfoShow Lan Party“. Le...

  • „Galaxy S8“ prieš „iPhone“: kuris pranašesnis?
    „Galaxy S8“ prieš „iPhone“: kuris pranašesnis?

    Varle.lt specialistų manymu, naujieji „Samsung“ flagmanai tikrai gali drąsiai pretenduoti į geriausių 2017 metų išmaniųjų telefonų titulą. Pagal kai kuriuos parametrus jie lenkia net naujausią „Apple“ išmanųjį....

    1
  • „Galaxy A5 <span style=color:red;>(2017)</span>“: kuo išskirtinis?
    „Galaxy A5 (2017)“: kuo išskirtinis?

    Praeitų metų „Samsung Galaxy A“ išmaniųjų telefonų serija dizaino požiūriu buvo labai vykusi. Telefonai atrodė labai stilingai, nors, pagal charakteristikas, šiek tiek nusileisdavo kai kuriems kinų analogams. Tenka pripažint...

  • Pokytis evoliucijoje: rasti seniausi pasaulyje grybai?
    Pokytis evoliucijoje: rasti seniausi pasaulyje grybai?

    Pietų Afrikos Respublikoje (PAR) atsitiktinai aptiktos fosilijos turbūt yra seniausi kada nors rasti grybai, daug senesni, nei iki šiol žinoti mokslui, ir dėl jų tenka perrašyti šių organizmų, kurie nėra nei augalai, nei gyvūnai, ...

Daugiau straipsnių