- LRT.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Į Žemę panaši planeta gali tūnoti mūsų Saulės sistemos galiniame kieme, vos už 13 šviesmečių, teigia astronomai.
Šis skaičius – tik apytikris, jis neparemtas egzoplanetos atradimu, rašo SPACE.com.
Tyrėjai naudojo planetas medžiojančio NASA „Kepler“ teleskopo, vienu metu tiriančio daugiau kaip 150 tūkst. žvaigždžių, surinktus duomenis. „Kepler“ planetas aptinka matuodamas laikinus ryškumo sumažėjimus, kurių priežastis – priešais žvaigždę praskriejanti planeta.
Komanda sudarė 3897 raudonųjų nykštukių – žvaigždžių, kurios yra blyškesnės ir mažesnės nei mūsų Saulė – rinkinį ir nustatė, kad „Kepler“ identifikavo 95 egzoplanetas kandidates, skriejančias aplink jas. Trys iš šių kandidačių yra maždaug Žemės dydžio ir skrieja šių žvaigždžių „Auksaplaukės zonoje“, kur gali egzistuoti skystas vanduo (ir galbūt mums žinomos gyvybės formos).
„Kepler“ negali aptikti kiekvienos planetos, skriejančios aplink kiekvieną jo stebimą žvaigždę, pažymėjo tyrėjai. Dauguma pasaulių orbitomis skrieja ne tokia plokštuma, kad „Kepler“ galėtų stebėti jų tranzitus, o kitų signalus gali slėpti ryškumo svyravimai, būdingi pačioms raudonosioms nykštukėms.
Atsižvelgus į tai, apie 6 proc. Paukščių Take esančių raudonųjų nykštukių turėtų turėti į Žemę panašių planetų, sakė astronomai.
Kadangi apie 75 proc. iš 100 mlrd. galaktikos žvaigždžių yra raudonosios nykštukės, galima apskaičiuoti, kad po galaktiką pasklidę apie 4,5 mlrd. į Žemę panašių planetų. Komanda pabrėžė, kad tai preliminarus skaičius, nes žvaigždžių pasiskirstymas smarkiai skiriasi.
30 šviesmečių atstumu nuo mūsų Saulės yra 248 raudonosios nykštukės, rodo atskiri tyrimai, kuriuos atliko „Netolimų žvaigždžių tyrimų konsorciumas“, tarptautinė astronomų grupė, kuriai vadovauja Džordžijos valstijos universitetas.
Naujajame tyrime, pasinaudodami šia informacija, mokslininkai bandė nustatyti, kaip toli nuo Žemės reikia nukeliauti, kad rastume į mūsiškę panašių planetų.
„Jos turėtų būti už 13 šviesmečių“, – teigė tyrimo autorė Courtney Dressing iš Harvardo-Smithsono astrofizijos centro.
Jei Paukščių Takas būtų Jungtinių Valstijų dydžio, 13 šviesmečių prilygtų perėjimui per Niujorko Centrinį parką, pridūrė ji.
Apytikris atstumas padidėja iki 21 šviesmečio, kai mokslininkai savo skaičiavimams pritaiko standartinį 95 proc. pasikliautiną intervalą.
Žemei artimiausia raudonoji nykštukė yra Kentauro proksima, esanti už 4,2 šviesmečių, iš trijų žvaigždžių susidedančioje Kentauro Alfos sistemoje.
Praėjusį spalį mokslininkai paskelbė atradę Žemės dydžio (tačiau pragariškai karštą) planetą, skriejančią aplink Kentauro Alfą Bb, kitą sistemos žvaigždę. Planetų aplink Kentauro proksimą aptikti kol kas nepavyko.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?6
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...