Artima žvaigždė gali turėti į Žemę panašią planetą

Banginio Tau, viena iš arčiausiai Saulės esančių žvaigždžių, galimai turi į Žemę panašią planetą, trečiadienį paskelbė astronomai.

Palyginti artima, tik už 12 šviesmečių nuo mūsų sistemos esanti į Saulę panaši žvaigždė, turi penkias planetas, o kai kurios iš jų skrieja tokiu atstumu nuo centrinio šviesulio, jog jose galimai egzistuoja gyvybei palankios sąlygos, nurodė tyrėjai.

Viena iš tų planetų, kurios masė apie penkis kartus didesnė negu Žemės, yra mažiausia iš aptiktų gyvybei palankioje zonoje.

Nuo 1995 metų astronomai atrado apie 800 egzoplanetų - planetų, skriejančių aplink kitas žvaigždes.

Tačiau daugumoje jų negalėtų egzistuoti į žemiškąją panaši gyvybė: jos yra dujinės milžinės arba „superžemės“ - didelės planetos, skriejančios labai arti savo žvaigždžių, todėl temperatūra jų paviršiuje veikiausiai labai aukšta.

Mokslininkams labiausiai maga rasti Žemės tipo planetą, kuri būtų ne vien panašios masės kaip mūsiškė, bet ir skrietų vadinamojoje gyvybės zonoje.

Gyvybės zona apibrėžiama kaip orbitinis atstumas nuo žvaigždės, kuriame skriejančios planetos paviršiuje būtų nei per šalta, nei per karšta, taip pat galėtų egzistuoti skystas vanduo - vienas iš svarbiausių mums pažįstamos gyvybės elementų.

Banginio Tau planetas atrado astronomai iš Australijos, Didžiosios Britanijos, Čilės ir JAV, kurie panaudojo naują metodą, tikrinant daugiau nei 6 000 stebėjimų duomenis.

Mokslininkai tikisi, jog tokiu būdu jiems pavyko išfiltruoti trikdančius signalus, vadinamąjį triukšmą, dėl kurio tampa sunku aptikti mažos masės planetas.

Pritaikę naująjį metodą analizuojant duomenis apie Banginio Tau skleidžiamą šviesą, jie nustatė, kad ši žvaigždė tikrai turi planetų sistemą.

„Šis atradimas palaiko mūsų besiformuojantį požiūrį, kad beveik kiekviena žvaigždė turi planetų ir kad galaktikoje turi būti daugybė potencialiai gyvybei tinkamų Žemės dydžio planetų“, - sakė veteranas egzoplanetų ieškotojas Steve'as Vogtas.

„Dabar pradedame suprasti, kad gamtoje matomai didžiąją daugumą sudaro sistemos, turinčios daug planetų, kurios apskrieja (centrinį šviesulį) greičiau nei per šimtą dienų“, - jis rašo pranešime spaudai, kurį paskelbė Didžiojoje Britanijoje įsikūręs Hertfordšyro universitetas.

„Tai gana nepanašu į mūsų Saulės sistemą, kur nei viena (planeta) nesisuka arčiau nei Merkurijus. Taigi Saulės sistema tam tikra prasme keistoka ir nėra būdingiausia sistema, kurias iškepa gamta“, - aiškino S.Vogtas.

Spalio 17 dieną Europos astronomai paskelbė atradę planetą, kurios masė panaši į Žemės, skriejančią aplink Kentauro Alfą B, esančią tik už 4,3 šviesmečio nuo mūsų sistemos.

Tačiau ta planeta nėra „antroji Žemė“, nes ji skrieja ne gyvybės zonoje, o labai arti savo žvaigždės, kuri skystas vanduo negalėtų egzistuoti dėl didelės kaitros.


Šiame straipsnyje: KosmosasNASAįdomu

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių