- LRT.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Japonijos aukštųjų technologijų kompanija „Hitachi“ pirmadienį pristatė metodą, leidžiantį duomenis saugoti beveik amžinai. Jo esmė – kvarco stiklo pluoštas, atsparus ekstremalioms temperatūroms ir nepalankioms sąlygoms.
Ši technologija gali pasirodyti patraukli kiekvienam, savo muzikos kolekciją iš vinilinių plokštelių perkėlusiam į kompaktinius diskus, o vėliau sužinojusiam, kad viską teks konvertuoti į MP3.
„Kiekvieną dieną sukuriamų duomenų kiekis tiesiog sprogsta, tačiau kalbant apie tai, kaip jie saugojami ateinančioms kartoms, nebūtinai pasistūmėjome į priekį nuo tos dienos, kai viską raižydavome akmenyje“, – kalbėjo „Hitachi“ tyrėjas Kazuyoshi Torii.
„Tikimybė prarasti informaciją iš tiesų išaugo“, – teigė jis ir pažymėjo, kad šiuolaikinės skaitmeninės priemonės – kompaktiniai diskai ir kietieji diskai – ilgiausiai tarnauja nuo kelių dešimtmečių iki šimtmečio.
O spartus technologijų vystymasis lemia tai, kad nuolat kinta duomenų nuskaitymo techninė įranga.
„Turbūt teko susidurti su tuo, kad kyla problemų, kai negali atkurti duomenų ir informacijos, kurią surinkai“, – kalbėjo K. Torri.
Naujoji „Hitachi“ technologija duomenis dvejetaine sistema saugo ploname kvarco stiklo lakšte sukurdama taškelius.
Turint kompiuterį, gebantį suprasti dvejetainį kodą, o tai suprogramuoti visai nesunku, nepriklausomai nuo to, kokie pažengę kompiuteriai bus, duomenis visuomet bus galima nuskaityti, aiškino tyrėjas.
Duomenų kaupimo prietaiso prototipas – 2 centimetrų, 2 milimetrų storio kvadratas, pagamintas iš kvarco stiklo – labai patvarios ir lanksčios medžiagos, naudojamos menzūroms ir kitai laboratorinei įrangai gaminti.
Mikroschema, kuri atspari daugumai cheminių medžiagų ir kurios neveikia radijo bangos, gali būti įmesta į aukštos temperatūros liepsnas ir mažiausiai dvi valandas kaitinama iki 1 tūkst. laipsnių Celsijaus, nesibaiminant, kad bus pažeista.
Ji atspari vandeniui, o tai reiškia, kad jai nebaisios ir gamtos katastrofos – gaisrai ar cunamiai.
„Manome, kad duomenys išliks, nebent šis kietas stiklas bus sulaužtas“, – teigė vyresnysis tyrėjas Takao Watanabe.
Medžiaga šiuo metu padengta keturiais taškų sluoksniais, kur kvadratiniame colyje galima saugoti 40 megabaitų informacijos, teigia tyrėjai ir priduria, kad pridėti daugiau sluoksnių neturėtų būti sunku.
„Hitachi“ dar nenusprendė, kada mikroschema bus imta naudoti praktikoje, tačiau tyrėjai mano, kad visų pirma ją galėtų išbandyti duomenis kaupiančios vyriausybinės agentūros, muziejai ir religinės organizacijos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?12
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą16
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...