Ar Irano priešai iš tiesų galėtų sunaikinti jo lietaus debesis?

Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas neseniai apkaltino šalies priešus naikinant ar sulaikant lietaus debesis ir taip sukeliant šalyje sausrą.

„Priešas naikina debesis, kurie keliauja mūsų šalies link, o tai yra karas, kurį Iranas laimės“, – M. Ahmadinejadą cituoja žiniasklaida.

Irano pareigūnai tokiais kaltinimais pastaraisiais metais svaidėsi jau ne kartą. Per didžiulę sausrą, islamišką respubliką užklupusią praėjusį rudenį, A. Ahmadinejadas pareiškė, kad Europos šalys naudoja „specialią įrangą“ ir išsunkia lietaus debesis virš savo žemyno, taigi Iranui nelieka nieko.

Liepą naujienų agentūra AFP citavo Irano viceprezidentą Hassaną Mousavi, kuris teigė: „Pasaulio išpuikėlis ir kolonistas (taip Irano valdžia vadina Vakarus) naudodamas technologijas daro įtaką Irano klimato sąlygoms. Sausra yra aštrus klausimas, o minkštasis karas visiškai akivaizdus. Toks sausros lygis nėra normalus.“

Irane pastaraisiais metais sausros iš tiesų tapo dažnesnės ir smarkesnės, rodo praėjusį mėnesį leidinyje „International Journal of Applied Earth Observation and Geoinformation“ paskelbtas tyrimas. Anot mokslininkų, šalies dykumėjimas gali būti susijęs su regioniniu lietaus persiskirstymu, kurį sukelia klimato pokyčiai. Tačiau ar gali šis paaiškinimas būti neteisingas? Galbūt Vakarų imperialistai iš tiesų sabotuoja Irano klimato sąlygas, vogdami jo lietaus debesis?

Arlenas Hugginsas, Dykumų tyrimo instituto atmosferos mokslininkas, teigia, kad tokios debesų naikinimo technologijos neegzistuoja.

„Kalbant apie debesų išsklaidymą, labai mažais mastais tą padaryti galima, tačiau ne tokia apimtim, kuri galėtų pakeisti oro sąlygas ar sukelti sausrą. Sausra susijusi su ilgalaikėmis oro sistemomis“, – lifeslittlemysteries.com aiškino jis.

A. Hugginsas, Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos užsakymų atlikęs įvairių oro kontrolės strategijų tyrimus, teigia, kad kai kuriais atvejais galima naudoti „debesų sėją“, siekiant išsklaidyti rūką aplik oro uostus. Naudojant „debesų sėjos“ metodą, į debesį įpurškiamos cheminės medžiagos, kurios veikia kaip branduoliai, aplink kuriuos vandens garai sušąla į ledą. Tuomet ledas iškrenta kaip krituliai.

„Paprastai debesys sėjami sausu ledu arba kietuoju anglies dioksidu. Tai kristalizuoja debesies lašus ir paverčia juos ledo kristalais. Ledo kristalai auga daug greičiau, nei tai vyktų natūraliai, ir iškrenta kaip krituliai“, – aiškino jis.

„Tačiau tai visiškai nepanašu į regioninių oro sąlygų pakeitimą visos šalies mastu“, – pridūrė mokslininkas.


Šiame straipsnyje: debesyslietusoraiorų kontrolė

NAUJAUSI KOMENTARAI

pilietis

pilietis portretas
Tai gal nereiketu pamirsti "Harp" technologijos kuria seniausiai turi ir JAV ir EU
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kuo nustebins „Mokslo sala“?
    Kuo nustebins „Mokslo sala“?

    Praėjusį ketvirtadienį iš penkių senojo žemyno valstybių atvykę profesionalai padėjo stiprius pamatus Kaune planuojamo mokslo populiarinimo centro koncepcijos sukūrimui. Intensyvią sesiją Kaune surengę mokslo centrų ekspertai galutinius sav...

    5
  • „Facebook“ griežtina kovą su propaganda
    „Facebook“ griežtina kovą su propaganda

    „Facebook“ ketvirtadienį pranešė griežtinantis saugumą, siekiant atremti vyriausybių ir kitų subjektų pastangas skleisti dezinformaciją ar manipuliuoti diskusijomis dėl politinių priežasčių. ...

    3
  • NASA erdvėlaivis sėkmingai pranėrė tarp Saturno žiedų
    NASA erdvėlaivis sėkmingai pranėrė tarp Saturno žiedų

    Bepilotis NASA aparatas „Cassini“ sėkmingai pranėrė tarp Saturno žiedų, nors kurį laiką buvo dingęs ryšys su Žeme, bet vėliau jis atgijo, pranešė JAV kosmoso tyrimų agentūra ketvirtadienį. ...

  • „Mokslo sriuba“: keturi būdai panaudoti mūsų nuotekose esantį dumblą
    „Mokslo sriuba“: keturi būdai panaudoti mūsų nuotekose esantį dumblą

    Pagalvoję apie miestų nuotekų valymo procesą, daugelis pirmiausia įsivaizduojame nosį riečiantį kvapą, ištisus kalnus po valymo likusių atliekų. ...

  • Jauni išradėjai griauna mitus, kad chemija – baubas, o fizika – džiunglės
    Jauni išradėjai griauna mitus, kad chemija – baubas, o fizika – džiunglės

    Agurkų sėklos languose, stiklainiuose spalvotos salotos, o termostate pačių augintos bakterijos – taip atrodo VII forto kazematų laboratorija, kur jaunieji išradėjai griauna mitus, esą chemija – baubas, o fizika – džiunglės. ...

  • Pirmajam Lietuvos lazeriui įsižiebti padėjo kelnės
    Pirmajam Lietuvos lazeriui įsižiebti padėjo kelnės

    Dabar Lietuva pasaulyje pirmauja mokslinių lazerių srityje. Tačiau pirmojo lazerio įžiebimas prieš daugiau nei penkiasdešimt metų tai padariusiam fizikui prof. Juozui Vidmančiui Vaitkui  primena anekdotinę istoriją. „[Soviet...

  • Sporto halėje e-sportininkai rungėsi dėl tūkstantinių prizų
    Sporto halėje e-sportininkai rungėsi dėl tūkstantinių prizų

    Penktadienį prasidėjo 10 dienų truksiantis informatiškiausias studentų festivalis „InfoShow“. Tradiciškai renginių maratoną pradėjo jau penkioliktus metus rengiama elektroninio sporto fiesta „InfoShow Lan Party“. Le...

  • „Galaxy S8“ prieš „iPhone“: kuris pranašesnis?
    „Galaxy S8“ prieš „iPhone“: kuris pranašesnis?

    Varle.lt specialistų manymu, naujieji „Samsung“ flagmanai tikrai gali drąsiai pretenduoti į geriausių 2017 metų išmaniųjų telefonų titulą. Pagal kai kuriuos parametrus jie lenkia net naujausią „Apple“ išmanųjį....

    1
  • „Galaxy A5 <span style=color:red;>(2017)</span>“: kuo išskirtinis?
    „Galaxy A5 (2017)“: kuo išskirtinis?

    Praeitų metų „Samsung Galaxy A“ išmaniųjų telefonų serija dizaino požiūriu buvo labai vykusi. Telefonai atrodė labai stilingai, nors, pagal charakteristikas, šiek tiek nusileisdavo kai kuriems kinų analogams. Tenka pripažint...

  • Pokytis evoliucijoje: rasti seniausi pasaulyje grybai?
    Pokytis evoliucijoje: rasti seniausi pasaulyje grybai?

    Pietų Afrikos Respublikoje (PAR) atsitiktinai aptiktos fosilijos turbūt yra seniausi kada nors rasti grybai, daug senesni, nei iki šiol žinoti mokslui, ir dėl jų tenka perrašyti šių organizmų, kurie nėra nei augalai, nei gyvūnai, ...

Daugiau straipsnių