- LRT.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Įsivaizduokite, kad pabundate iš komos. Atsikeliate iš lovos ir išeinate iš ligoninės. Saulė kybo ties horizontu. Ar galėtumėte pasakyti, ar ji kyla, ar leidžiasi?
Mąstant apie tokį scenarijų tuomet, kai į saulę žvelgiame temstant at švintant, gali atrodyti, kad galime justi skirtumą tarp šių dviejų dienos momentų. Tačiau tikrame gyvenime neįmanoma visiškai atskirti savo vaizdo suvokimo nuo laiko įsisąmoninimo. Taigi ar egzistuoja koks nors objektyvus būdas atskirti kylančią saulę nuo besileidžiančios?
Pasak atmosferos fizikų Davido Lyncho ir Williamo Livingstono, atsakymas yra „ir taip, ir ne“.
Visi „prieblandos reiškiniai“ simetriškai išsidėstę priešingose vidurnakčio pusėse ir tarp saulėtekio bei saulėlydžio vyksta atvirkštine tvarka, knygoje „Spalva ir šviesa gamtoje“ pažymi jie. Tai reiškia, kad nėra jokios būdingos natūralios žymios jų optinio skirtumo priežasties. Tačiau simetriją sulaužo du žmogiškieji veiksniai.
Pirmasis slypi mūsų galvoje. „Saulei leidžiantis, mūsų akys prisitaikę prie dienos šviesos ir gali būti net šiek tiek išvargintos dienos darbų. Šviesai blėstant, mes negalime prisitaikyti taip greitai, kaip tamsėja dangus. Kai kurie atspalviai gali būti prarandami ar pastebimi tik tuomet, kai saulė leidžiasi. Saulei kylant nakties tamsa mums būna suteikusi labai aštrų naktinį regėjimą, tad kiekvienas blyškus, mažytis pokytis dangaus spalvoje yra akivaizdus“, – teigia D. Lynvhas ir W. Livingstonas.
Trumpai tariant, auštant galima pastebėti daugiau spalvų nei temstant.
Žmogaus veikla taip pat padeda šiuos du paros laikus atskirti. „Saulei leidžiantis dangus pilnas teršalų ir vėjo sukeltų dalelių. Naktį vėjai nurimsta, smogą sukelianti veikla sumažėja, o atmosfera apsivalo. Auštant dangus būna ryškiausias nei bet kuriuo kitu paros metu“, – tvirtina mokslininkai.
Tačiau skonio reikalas, ar tarša, ar jos trūkumas padeda sukurti gražesnius saulėlydžius ir saulėtekius. Auštant giedresnis dangus leidžia pro atmosferą iki mūsų akies prasiskverbti daugiau raudonų ir oranžinių atspalvių, o tankesnė atmosfera temstant šias spalvas prigesina, tad saulėlydžiai būna labiau išblukę.
Kita vertus, daugiau dulkių ir smogo (saulei leidžiantis) kartais gali išsklaidyti šviesą didesniame dangaus regione, taip sukuriant didesnę spalvų drapiruotę. Auštant spalvos dažniausiai būna labiau susitelkusios aplink saulę. Dažnai saulėtekį nuo saulėlydžio galima atskirti pagal tai, kad pastarasis atrodo labiau chaotiškas, o pirmasis – tvarkingesnis.
Anot astrofiziko Neilo Degrasse`io Tysono, Haydeno planetariumo Niujorke direktoriaus, saulėtekį ir saulėlydį galima atskirti jį nufilmavus ir žiūrint atbulai.
Dėl Žemės pokrypio, saulė nesileidžia ir nekyla vertikalia linija, o tam tikru kampu. „Žiūrint iš visų platumų į šiaurę nuo Vėžio atogrąžos (23,5 laipsniai į šiaurę nuo pusiaujo), saulė visuomet kyla į viršų kampu į dešinę, ir leidžiasi žemyn kampu į dešinę. Štai kaip galima pastebėti netikrą saulėtekį filme – tuomet ji juda į viršų ir į kairę. Filmų kūrėjai dažniausiai nesikelia anksti ryte, kad nufilmuotų tikrą saulėtekį. Taigi vietoj to jie nufilmuoja saulėlydį ir tuomet parodo atbulai, manydami, kad niekas nepastebės“, – savo tinklaraštyje rašo mokslininkas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...
-
Pirmieji telefonai: tokių dabar tikrai nesinešiotumėte rankinėje15
Mobilųjį telefoną dabar turi kone kiekvienas. Telefonu žmonės ne tik skambina ar rašo žinutes, dažniausiai telefonas atstoja kur kas daugiau prietaisų. Jame integruota kamera, navigacija ir kitos plačiai naudojamos programos. Balandžio 3-ąj...