- LRT.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Karščiausios Saulės sistemos planetos atmosferoje yra stebėtinai šaltas regionas, rodo kosminio aparato „Venus Express“ surinkti duomenys.
Paviršiaus temperatūra šioje karštoje ir nedraugiškoje planetoje siekia 462 laipsnius Celsijaus, Europos kosmoso agentūros (ESA) mokslininkai tvirtina, kad maždaug 125 kilometrų aukštyje esančiame atmosferos sluoksnyje ji nukrinta iki -175 laipsnių Celsijaus.
Tokio šalčio gali pakakti, kad anglies dvideginis sušaltų ir susiformuotų ledas arba sniegas, praneša UniverseToday.com.
Tai reiškia, kad šis keistasis sluoksnis yra daug vėsesnis nei bet kuri Žemės atmosferos dalis, nors Venera garsėja savo tankia, alpinančia atmosfera, be to, planeta daug arčiau Saulės. Atrodo, kad šaltajam sluoksniui poveikį daro dienos ir nakties kaita Veneroje.
Mokslininkai sluoksnį atrado stebėdami, kaip Saulės šviesa filtruojama pro atmosferą, kad nustatytų anglies dvideginio molekulių koncentraciją skirtinguose aukščiuose ties terminatoriumi – linija, skiriančia dieninę ir naktinę planetos pusę.
Tuomet šiuos duomenis apie anglies dioksido koncentraciją jie papildė duomenimis apie atmosferos slėgį skirtinguose aukščiuose. Taip jie galėjo apskaičiuoti atitinkamas temperatūras.
„Kadangi temperatūra kai kuriuose aukščiuose nukrinta žemiau anglies dvideginio užšalimo taško, mes įtariame, kad ten gali susidaryti anglies dvideginio ledas“, – teigė tyrimo autorius Arnaud Mahieux iš Belgijos kosmoso aeronomijos instituto.
Mažų anglies dvideginio ledo ar sniego dalelių debesys labai gerai atspindi šviesą, tad galbūt dėl to planetos atmosferoje yra ryškesnių nei įprasta sluoksnių.
„Tačiau nors „Venus Express“ retkarčiais pastebėdavo labai ryškių sričių Veneros atmosferoje, kurias galėtų paaiškinti ledas, jos gali susidaryti ir dėl kitų atmosferinių trikdžių, taigi turime būti atsargūs“, – aiškino A. Mahieux.
Tyrime taip pat nustatyta, kad šaltasis sluoksnis ties terminatoriumi yra tarp dviejų palyginti šiltesnių sluoksnių.
„Temperatūros profiliai karštoje dieninėje pusėje ir vėsioje naktinėje pusėje didesniame nei 120 kilometrų aukštyje labai smarkiai skiriasi, taigi ties terminatoriumi susiduriame su perėjimo režimu, kuriam poveikį daro abi pusės. Naktinė pusė galbūt vaidina didesnį vaidmenį šiame aukštyje, o dieninė pusė galbūt svarbesnė didesniame aukštyje“, – teigė tyrėjas.
Panašūs temperatūrų pjūviai ties terminatoriumi gauti ir iš kitų „Venus Express“ duomenų bazių, įskaitant matavimus, atlikus per anksčiau šiais metais stebėtą Veneros tranzitą.
Stebėtus profilius prognozuoja ir modeliai, tačiau detalesnės informacijos turėtų suteikti tyrimai, kokį vaidmenį vaidina kitos atmosferos sudedamosios dalys, tokios kaip anglies monoksidas, azotas ir deguonis, kurie dideliame aukštyje paplitę labiau nei anglies dvideginis.
„Šis atradimas yra labai naujas, mums reikia apgalvoti ir suprasti, kokia bus viso to reikšmė. Tačiau tai ypatinga, nes panašių temperatūros profilių ties terminatoriumi nematome Žemės ar Marso atmosferose, kurių cheminė sudėtis ir temperatūros sąlygos yra labai skirtingos“, – teigė ESA „Venus Express“ projekto mokslininkas Hakanas Svedhemas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?10
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...