Aptikta egzoplaneta, skriejanti aplink Saulei artimiausią žvaigždę

Europos astronomai pranešė aptikę maždaug Žemės masės planetą, skriejančią apink arčiausiai Saulės esančią žvaigždę.

Šis atradimas paruošia naują dirvą egzoplanetų, pasaulių, egzistuojančių kitose žvaigždžių sistemose, medžioklei, nors atrastoji planeta ir nėra „kita Žemė“ – ji yra svilinančiai karštoje zonoje.

Žvaigždė skrieja arti žvaigždės Kentauro alfa B, priklausančios trinarei žvaigždžių sistemai, esančiai už 4,3 šviesmečių. Matuojant kosminiais atstumais, tai yra visai prie pat mūsų.

Planetą atrasti padėjo žvaigždės judėjimo svyravimai, kuriuos sukelia pro šalį skriejančios planetos gravitacinė trauka, praneša naujienų agentūra AFP.

Signalas „yra mažytis, bet tikras“, teigė Xavieras Dumusque iš Ženevos observatorijos Šveicarijoje. „Tai nepaprastas atradimas“, – tvirtino jis.

Prakeliaujanti planeta verčia žvaigždę Žemės atžvilgiu judėti pirmyn ir atgal mažiau nei dviejų kilometrų per valandą greičiu. Maždaug tokiu greičiu šliaužia kūdikis.

Minutinis judesys aptiktas naudojant instrumentą, vadinamą HARPS, sumontuotą Europos Pietų observatorijoje (ESO), Atakamos dykumoje Čilėje.

Tam, kad svyravimus būtų galima išskirti iš kitų šviesos signalų, prireikė šimtų stebėjimų, kurie truko daugiau kaip ketverius metus.

Žurnale „Nature“ skelbiamas tyrimas taip pat atskleidžia, kaip egzoplanetų tyrinėjimai pažengė į priekį nuo 1995 metų, kai aptikta pirmoji tokia planeta.

Nuo to laiko rasta daugiau kaip 750 egzoplanetų, dar 2,3 tūkst. laukia patvirtinimo.

Tačiau kol kas nerasta nė vienos, kuri būtų Žemės dydžio ir gyvybei tinkamoje zonoje, kas pakurstytų teorijas, kad gyvybė gali egzistuoti ir už mūsų planetos ribų.

Mokslininkai bando surasti kietą, Žemės dydžio planetą, esančią „Auksaplaukės zonoje“. Tai reiškia, kad planeta turi būti reikiamu atstumu nutolusi nuo žvaigždės, kad joje nebūtų nei per karšta, nei per šalta, tačiau galėtų egzistuoti skystas vanduo.

Kentauro alfa B planetos metai, laikas, per kurį ji apskrieja aplink žvaigždę, trunka tik 3,236 dienos, o tai reiškia, kad ją nuo žvaigždės skiria tik 6 mln. kilometrų.

Tačiau astronomai tikisi ir daugiau radinių, galbūt ir dar labiau intriguojančių.

„Statistiniai egzoplanetų tyrimai leidžia manyti, kad daugiaplanetinėse sistemose dažniau susiformuoja mažos masės planetos. Taigi egzistuoja didelė tikimybė, kad aplink Alpha Centauri B skrieja ir kitos planetos, galbūt esančios gyvybei tinkamoje zonoje“, – teigiama tyrime,

Žvaigždės Kentauro alfa B ir Kentaura alfa A yra panašios į Saulę. Trečioji yra tolimesnė ir vėsesnė. Ji vadinama Kentauro proksima.

Vertinant kosminiais atstumais, šios žvaigždės yra labai arti mūsų, turint omenyje, kad mūsų galaktika, Paukščių Takas, driekiasi maždaug 100 tūkst. šviesmečių.


Šiame straipsnyje: KosmosasNASAįdomu

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių