Antropologai: tarp žmonių ir neandertaliečių nebuvo jokio kryžminimosi

Antropologai sudavė smūgį teorijoms, kad Homo sapiens kryžminosi su neandertaliečiais, kurie esą perdavė šiuolaikiniams žmonėms dalį savo genetinio palikimo.

Per pastaruosius dvejus metus atlikti keli tyrimai rodė, kad H.sapiens kartais kryžmindavosi su neandertaliečiais - paslaptingais mūsų „pusbroliais“, gyvenusiais tam tikrose Europos, centrinės Azijos ir Artimųjų Rytų dalyse kokius 300 tūkst. metų, bet išnykusiais prieš maždaug 30-40 tūkst. metų.

Įrodymus pateikia iškasenų DNR, kuri rodo, kad vidutiniškai 1-4 proc. euraziečių ir azijiečių NDR yra tokia pat kaip neandertaliečių. Afrikiečiai tokios DNR beveik išvis neturi.

Tačiau naujas Didžiosios Britanijos Kembridžo universiteto mokslininkų tyrimas rodo, kad ta bendra DNR yra paveldėta iš bendrų protėvių, o ne atsiradusi dėl abiejų hominidų rūšių kryžminimosi.

Kembridžo universiteto Evoliucinės ekologijos grupės mokslininkai Andrea Manica (Andrėja Manika) ir Andersas Erikssonas (Andersas Eriksonas) pirmadienį JAV žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“ (PNAS) rašė, kad kompiuteriu sumodeliavo genų odisėją.

Ji prasideda bendrais H.sapiens ir neandertaliečių protėviais, kurie maždaug prieš pusę milijono metų gyveno Afrikos ir Europos dalyse.

Maždaug prieš 300-350 tūkst. metų šių hominidų Europos populiacija atsiskyrė nuo Afrikos populiacijos.

Gyvendama genetinės izoliacijos sąlygomis, europinė grupė pamažu evoliucionavo į neandertaliečius, o afrikinė grupė galiausiai virto H. sapiens, kurios atstovai maždaug prieš 60-70 tūkst. metų bangomis ėmė plisti iš Afrikos.

Tos H. sapiens bendruomenės, kurios geografiškai buvo arčiau Europos ir kurios galėjo gyventi Šiaurės Afrikoje, išlaikė palyginti didesnę protėvių genų dalį, rodo teorija.

Jie taip pat pirmieji apgyvendino Euraziją per didelę migraciją iš Afrikos.

Tai galėtų paaiškinti, kodėl šiuolaikiniai europiečiai ir azijiečiai, bet - ne afrikiečiai, genetiškai yra truputėlį panašūs į neandertaliečius.

„Mūsų darbas aiškiai rodo, kad šiuo metu neandertaliečių genome esančios struktūros nėra išskirtinės ir atitinka mūsų lūkesčius, kuriuos matytume be hibridizacijos“, - spaudos konferencijoje sakė A.Manica.

„Tad, jeigu kokia nors hibridizacija ir buvo, - sunku neginčijamai įrodyti, kad jos niekada nebuvo, - ji turėjo būti minimali ir daug mažesnė nei ta, kokią dabar teigia žmonės“, - pridūrė jis.

Vienas didžiausių antropologijos klausimų yra toks: kas nutiko neandertaliečiams?

Hibridizacija bent iš dalies atsakytų į šį klausimą. Kryžmindamiesi su žmonėmis neandertaliečiai nebūtų buvę išnaikinti žmonių ar klimato pasikeitimo, kaip teigia kai kurie mokslininkai. Vietoje to neandertaliečių genai būtų įsilieję į dominavusios Homo rūšies genomą.

Atskiras tyrimas, kurio rezultatus taip pat paskelbė PNAS ir kurį Maxo Plancko (Makso Planko) evoliucinės antropologijos institute Leipcige Vokietijoje atliko Svante Paabo (Svantės Pabo) vadovaujami mokslininkai, rodo, kad neandertaliečių ir H. sapiens šakos atsiskyrė prieš maždaug 400-800 tūkst. metų - anksčiau nei manyta.

Ši mokslininkų grupė taip pat apskaičiavo, kad žmonės nuo šimpanzių - mums artimiausių primatų - atsiskyrė maždaug prieš 7-8 mln. metų - anksčiau nei prieš 6-7 mln. metų, kaip bendrai manoma šiuo metu.



Komentarai 8 Rašyti komentarą

cbx

cbx portretas
asmuo nuotraukoje labai panasus i viena seimo nari

bxx

bxx portretas
Kazkoks briedas.

mikolas

mikolas portretas
Jau senai zinoma,televizori reikia ziureti,Discovery programa,mokslininkai sako nei vienas netiko siolaikiniam zmogui.Tai kad ...galvokite

jo

jo portretas
panasi i patvoriniu vada
Skaityti visus komentarus
Tavo komentaras

Komentuoti

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių