Antarktidos ledo danga formuojasi iš apačios

Tarptautinė mokslininkų komanda nustatė, kad Antarktidoje didžioji dalis ledo formuojasi po jau esančia danga, o ne ant jos viršaus.

„Paprastai ledo dangą lyginame su pyragu – kiekvieną kartą ant viršaus pridedama po naują sluoksnį. O šiuo atveju kažkas įšvirkštė tikrai storą sluoksnį glajaus į pyrago apačią“, – kalbėjo Robin Bell, Kolombijos universiteto Lamont-Doherty Žemės observatorijos geofizikė.

Mokslininkų komanda apžiūrėjo didelį Rytų Antarktidos ledo dangos plotą, norėdama atskleisti taip vadinamų „kalnų vaiduoklių“, pasislėpusių po ledu, paslaptį. Gamburtsevo kalnais vadinama virtinė palaidota po ledu netoli Pietinio Ašigalio, apimą didesnę teritoriją nei Europos Alpės.

Naudodami pro ledą prasiskverbiantį radarą, lazerines atstumo nustatymo sistemas, gravitacijos matuoklius ir magnetometrus, mokslininkai padarė trijų matmenų „Dome A“, 4,2 kilometrų aukščio plynaukštės, esančios ant Rytų Antarktidos ledo dangos, atvaizdus.

Jie taip pat pastebėjo po ledo danga vykstančius neįprastus procesus: ledui tirpstant ir šąlant, danga stumiama ir iškreipiama.Tyrėjus nustebino tai, kad padaryti atvaizdai parodė, kad šalimas deformuoja ledo dangą, esančią viršuje.

„Nemanėme, kad senoviniais upių slėniais daugiau kaip 1,6 kilometrų gylyje po ledu tekantis vanduo galėtų pakeisti pagrindinę ledo dangos struktūrą“, – kalbėjo R. Bell.

Nustatyta, kad maždaug 24 proc. ledo dangos aplink „Dome A“ sudaryta iš pakartotinai užšalusio ledo. Vietomis daugiau kaip pusė ledo storio susiformavo iš apačios.

Mokslininkai mano, kad giliai esantis ledas gali tirpti, nes viršuje esantys ledo sluoksniai jį izoliuoja, taigi apatiniai sluoksniai labiau veikiami dėl trinties atsirandančios šilumos ar šiluminės radiacijos, sklindančios iš po ledu esančių uolienų.

Surinkti daugiau duomenų apie ledo dangą būtina tiriant klimato pokyčius. Mokslininkai mano, kad šis šalimo, tirpimo ir pakartotinio užšalimo procesas vyksta nuo to laiko, kai prieš 32 mln. metų Antarktidą pirmą kartą padengė ledas.

Rytų Antarktidos ledo paklodė driekiasi 9,8 mln. kvadratinių kilometrų ir savo plotu beveik prilygsta Jungtinių Valstijų teritorijai.

„Antarktidos ledo dangoje yra pakankamai gėlo vandens, tad jei ji ištirptų, vandenynų lygis pakiltų 61 metru. Tad net jei maža dalis ledo ištirps, didieji pakrančių miestai gali atsidurti po vandeniu“, – teigiama tyrime.

Tyrime dalyvauja mokslininkai iš JAV, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Australijos ir Kinijos. Kinijos tyrėjai tikisi per artimiausius 2–3 metus pragręžti Dome A ir aptikti seniai vykusių klimato pokyčių pėdsakų, o taip pat ledo, kurio amžius siekia daugiau kaip milijoną metų.


Šiame straipsnyje: Antarktida

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kuo nustebins „Mokslo sala“?
    Kuo nustebins „Mokslo sala“?

    Praėjusį ketvirtadienį iš penkių senojo žemyno valstybių atvykę profesionalai padėjo stiprius pamatus Kaune planuojamo mokslo populiarinimo centro koncepcijos sukūrimui. Intensyvią sesiją Kaune surengę mokslo centrų ekspertai galutinius sav...

    5
  • „Facebook“ griežtina kovą su propaganda
    „Facebook“ griežtina kovą su propaganda

    „Facebook“ ketvirtadienį pranešė griežtinantis saugumą, siekiant atremti vyriausybių ir kitų subjektų pastangas skleisti dezinformaciją ar manipuliuoti diskusijomis dėl politinių priežasčių. ...

    3
  • NASA erdvėlaivis sėkmingai pranėrė tarp Saturno žiedų
    NASA erdvėlaivis sėkmingai pranėrė tarp Saturno žiedų

    Bepilotis NASA aparatas „Cassini“ sėkmingai pranėrė tarp Saturno žiedų, nors kurį laiką buvo dingęs ryšys su Žeme, bet vėliau jis atgijo, pranešė JAV kosmoso tyrimų agentūra ketvirtadienį. ...

  • „Mokslo sriuba“: keturi būdai panaudoti mūsų nuotekose esantį dumblą
    „Mokslo sriuba“: keturi būdai panaudoti mūsų nuotekose esantį dumblą

    Pagalvoję apie miestų nuotekų valymo procesą, daugelis pirmiausia įsivaizduojame nosį riečiantį kvapą, ištisus kalnus po valymo likusių atliekų. ...

  • Jauni išradėjai griauna mitus, kad chemija – baubas, o fizika – džiunglės
    Jauni išradėjai griauna mitus, kad chemija – baubas, o fizika – džiunglės

    Agurkų sėklos languose, stiklainiuose spalvotos salotos, o termostate pačių augintos bakterijos – taip atrodo VII forto kazematų laboratorija, kur jaunieji išradėjai griauna mitus, esą chemija – baubas, o fizika – džiunglės. ...

  • Pirmajam Lietuvos lazeriui įsižiebti padėjo kelnės
    Pirmajam Lietuvos lazeriui įsižiebti padėjo kelnės

    Dabar Lietuva pasaulyje pirmauja mokslinių lazerių srityje. Tačiau pirmojo lazerio įžiebimas prieš daugiau nei penkiasdešimt metų tai padariusiam fizikui prof. Juozui Vidmančiui Vaitkui  primena anekdotinę istoriją. „[Soviet...

  • Sporto halėje e-sportininkai rungėsi dėl tūkstantinių prizų
    Sporto halėje e-sportininkai rungėsi dėl tūkstantinių prizų

    Penktadienį prasidėjo 10 dienų truksiantis informatiškiausias studentų festivalis „InfoShow“. Tradiciškai renginių maratoną pradėjo jau penkioliktus metus rengiama elektroninio sporto fiesta „InfoShow Lan Party“. Le...

  • „Galaxy S8“ prieš „iPhone“: kuris pranašesnis?
    „Galaxy S8“ prieš „iPhone“: kuris pranašesnis?

    Varle.lt specialistų manymu, naujieji „Samsung“ flagmanai tikrai gali drąsiai pretenduoti į geriausių 2017 metų išmaniųjų telefonų titulą. Pagal kai kuriuos parametrus jie lenkia net naujausią „Apple“ išmanųjį....

    1
  • „Galaxy A5 <span style=color:red;>(2017)</span>“: kuo išskirtinis?
    „Galaxy A5 (2017)“: kuo išskirtinis?

    Praeitų metų „Samsung Galaxy A“ išmaniųjų telefonų serija dizaino požiūriu buvo labai vykusi. Telefonai atrodė labai stilingai, nors, pagal charakteristikas, šiek tiek nusileisdavo kai kuriems kinų analogams. Tenka pripažint...

  • Pokytis evoliucijoje: rasti seniausi pasaulyje grybai?
    Pokytis evoliucijoje: rasti seniausi pasaulyje grybai?

    Pietų Afrikos Respublikoje (PAR) atsitiktinai aptiktos fosilijos turbūt yra seniausi kada nors rasti grybai, daug senesni, nei iki šiol žinoti mokslui, ir dėl jų tenka perrašyti šių organizmų, kurie nėra nei augalai, nei gyvūnai, ...

Daugiau straipsnių