Antarktida turi savąjį Didįjį kanjoną

Mokslininkai po Antarktidos ledo danga aptiko savo dydžiu Didžiajam kanjonui prilygstantį tarpeklį, kuris, anot jų, prisideda prie ledo tirpimo ir jūros lygio kilimo.

1,5 kilometrų gylio, 10 kilometrų pločio ir 100 kilometrų ilgio tarpeklį mokslininkai aptiko radaru, naudojamu matuoti subledyninę topografiją, teigia glaciologas Robertas Binghamas.

„Jei įsivaizduotumėte Didįjį kanjoną, tačiau pilną ledo, o tuomet visa tai yra dar po kokio kilometro storio ledu“, – taip jis apibūdino darinį, kurio mastai nustebino tyrėjų komandą.

Mokslininkai mano, kad besitraukiantis Vakarų Antarktidos ledo danga atsakinga už maždaug 10 proc. klimato pokyčių sukelto jūrų lygio kilimo. Jei nebus imtasi veiksmų, netrukus vanduo užtvindys daugumą pakrantės miestų.

Danga, didžiulė iki keturių kilometrų storio ledo masė, dengianti sausumos paviršių ir nusidriekusi į jūrą, tirpsta sparčiau nei kitos Antarktidos dalys.

Tačiau paviršutiniškos mokslininkų žinios apie popaviršinę topografiją neleidžia tiksliai prognozuoti ledo tirpimo masto ir greičio, teigiama žurnale „Nature“ paskelbtame tyrime.

Naujai atrastas slėnis, susiformavęs dar gerokai prieš tai, kai sritis pasidengė ledu, kaip manoma, yra platesnės Vakarų Antarktidos tarpeklių sistemos dalis.

„Mes žinome, kad ji egzistuoja, tačiau nežinome, kur ji driekiasi“, – teigia R. Binghamas.

„Dabar imame suprasti, kad šios tarpeklių sistemos dalys iš tiesų driekiasi toliau į vakarus nei mes anksčiau manėme“, – pridūrė jis.

Toks tarpeklis, koks aptiktas po Ferrigno ledo srove, susidaro tuomet, kai žemyninės plokštės pradeda skirtis – kaip didžiuliai ežerai, kurie dabar tyvuliuoja tarpeklių sistemose Rytų Afrikoje.

„Tarpeklio forma prisideda prie fakto, kad regionas, kalbant apie ledo tirpimą, yra pažeidžiamas“, – aiškino R. Binghamas.

„Kadangi tarpeklis ten yra, tai reiškia, kad ledas yra giliau ir, judant tolyn nuo jūros, nuožulniai leidžiasi sausumos link. Dėl abiejų šių veiksnių ši topografija yra neapsaugota nuo ledo plonėjimo efektų, mat ji leidžia šiltam jūros vandeniui tekėti sausumos link palei duburį, kurį sukūrė tarpeklis, ir atakuoti palei kranto liniją esantį ledą“, – pridūrė jis.

Anot mokslininko, šis atradimas atskleidė, kad dėl tirpstančio ledo kalti ne tik šiuolaikiniai klimato veiksniai, bet ir geologija.

Mokslininkai prieš tai šiame regione lankėsi tik kartą, daugiau kaip prieš 50 metų – 1961-aisiais.

Šį kartą 2010 metais į Antarktidą atvykę Aberdyno universiteto ir Britų Antarktidos tyrimų ekspertai darbavosi čia tris mėnesius.

„Mes nusitaikėme į šią vietovę todėl, kad iš palydovinių matavimų žinojome, jog čia ledas plonėja. Tuomet atlikome tyrimą ir aptikome šį tarpeklį, kuris mus nustebino, nes buvo daug daug gilesnis“, – teigė R. Binghamas.

Vienintelis būdas tokį ledu padengtą slėnį surasti – tą vietą ištirti radaru, pridūrė jis.


Šiame straipsnyje: AntarktidaDidysis kanjonas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių