- LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Paros bioritmai – mūsų vidiniai biologiniai laikrodžiai, atsakingi už miego-budrumo ciklą. Sudėtinga ir puikiai suderinta hormonų ir biocheminių reakcijų sistema 24 valandų paroje sukuria tinkamą gyvenimo ritmą, pagal kurį rytais pabundame, dienos metu išliekame žvalūs, naktį miegame ir „atsinaujiname“.
Pagrindinis šios sistemos komponentas – tam tikru metu organizme išsiskiriantis miego hormonas melatoninas, rašo psychologytoday.com. Kai biologiniai laikrodžiai veikia sklandžiai, jo išskiriama nakties metu. Melatonino kiekis dieną kur kas mažesnis, šiuo paros metu pakyla kortizolio hormono lygis, padedantis mums išlikti budriems ir energingiems.
Bioritmai, melatonino lygio pokyčiai priklauso nuo buvimo šviesoje. Čia pagrindinį vaidmenį atlieka akys – jos pagauna šviesą ir perduoda šią informaciją smegenų daliai, atsakingai už biologinių laikrodžių veiklą.
Mokslininkai pastaraisiais metais atrado tinklainėje glūdinčių ląstelių, kurias suaktyvina šviesa, komunikuojančių su smegenų dalimi, kontroliuojančia bioritmus.
Mūsų vidiniai laikrodžiai – sudaryti nepaprastai preciziškai ir yra ypač jautrūs:
- šviesai nakties metu. Šiais laikais dėl to galime kaltinti dieną ir naktį mus supančius elektroninius prietaisus. Užmigus prie įjungto TV ekrano, mobilųjį, nešiojamąjį kompiuterį ar planšetę palikus ant miegamojo staliuko, iš šių prietaisų sklindanti šviesa gali sutrikdyti bioritmus ir miego kokybę.
- amžiui. Tyrimai parodė, kad biologinis laikrodis bėgant metams veikia vis prasčiau.
- pamaininiam darbui. Žmonės, dirbantys naktimis, dažnai kenčia nuo išsiderinusio biologinio laikrodžio. Ugniagesius, policininkus, medikus, pilotus ir kitus pamaininius darbuotojus bei dažnai tarp laiko juostų keliaujančius žmones neretai kamuoja nemiga ir kitos sveikatos problemos, sukeltos būtent sutrikusių bioritmų.
Metams bėgant, mūsų akys taip pat sensta: vyzdžiai susiaurėja, akies lęšiukas įgauna geltoną atspalvį. Jos vis prasčiau absorbuoja šviesą, ypač mėlynos spalvos – tą spektro dalį, turinčią išskirtinai stiprų poveikį jau aptartoms tinklainės ląstelėms, veikiančioms su smegenų dalimi, kontroliuojančią biologinius ritmus. Dešimtmečio akys gali pagauti 10 kartų daugiau mėlynos šviesos nei 95 metų amžiaus senolio. 45-erių metų žmogaus akys geba absorbuoti vos pusę (50 proc.) mėlynos šviesos, reikalingos, kad bioritmai veiktų kaip reikiant.
Taigi buvimas šviesoje, ypač natūralioje saulės, – nepaprastai svarbu. O senstant tai darosi dar svarbiau. Norėdami, kad bioritmai būtų harmoningi ir nereikėtų kęsti nemigos bei kitų sveikatos sutrikimų, dieną būtina kuo daugiau laiko praleisti šviesoje. Tinkamam vidinių laikrodžių funkcionavimui labai svarbi ir akių būklė – kruopštus akių ligų, tokių kaip katarakta, gydymas – privalomas. Trumpiau tariant, gera akių sveikata garantuoja miego ir viso gyvenimo kokybę.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...
-
Pirmieji telefonai: tokių dabar tikrai nesinešiotumėte rankinėje15
Mobilųjį telefoną dabar turi kone kiekvienas. Telefonu žmonės ne tik skambina ar rašo žinutes, dažniausiai telefonas atstoja kur kas daugiau prietaisų. Jame integruota kamera, navigacija ir kitos plačiai naudojamos programos. Balandžio 3-ąj...