Amžius, akys ir paros bioritmą diktuojantis laikrodis smarkiai susiję

Paros bioritmai – mūsų vidiniai biologiniai laikrodžiai, atsakingi už miego-budrumo ciklą. Sudėtinga ir puikiai suderinta hormonų ir biocheminių reakcijų sistema 24 valandų paroje sukuria tinkamą gyvenimo ritmą, pagal kurį rytais pabundame, dienos metu išliekame žvalūs, naktį miegame ir „atsinaujiname“.

Pagrindinis šios sistemos komponentas – tam tikru metu organizme išsiskiriantis miego hormonas melatoninas, rašo psychologytoday.com. Kai biologiniai laikrodžiai veikia sklandžiai, jo išskiriama nakties metu. Melatonino kiekis dieną kur kas mažesnis, šiuo paros metu pakyla kortizolio hormono lygis, padedantis mums išlikti budriems ir energingiems.

Bioritmai, melatonino lygio pokyčiai priklauso nuo buvimo šviesoje.  Čia pagrindinį vaidmenį atlieka akys – jos pagauna šviesą ir perduoda šią informaciją smegenų daliai, atsakingai už biologinių laikrodžių veiklą.

Mokslininkai pastaraisiais metais atrado tinklainėje glūdinčių ląstelių, kurias suaktyvina šviesa, komunikuojančių su smegenų dalimi, kontroliuojančia bioritmus.

Mūsų vidiniai laikrodžiai – sudaryti nepaprastai preciziškai ir yra ypač jautrūs:

  • šviesai nakties metu. Šiais laikais dėl to galime kaltinti dieną ir naktį mus supančius elektroninius prietaisus. Užmigus prie įjungto TV ekrano, mobilųjį, nešiojamąjį kompiuterį ar planšetę palikus ant miegamojo staliuko, iš šių prietaisų sklindanti šviesa gali sutrikdyti bioritmus ir miego kokybę.
  • amžiui. Tyrimai parodė, kad biologinis laikrodis bėgant metams veikia vis prasčiau.
  • pamaininiam darbui. Žmonės, dirbantys naktimis, dažnai kenčia nuo išsiderinusio biologinio laikrodžio. Ugniagesius, policininkus, medikus, pilotus ir kitus pamaininius darbuotojus bei dažnai tarp laiko juostų keliaujančius žmones neretai kamuoja nemiga ir kitos sveikatos problemos, sukeltos būtent sutrikusių bioritmų.

Metams bėgant, mūsų akys taip pat sensta: vyzdžiai susiaurėja, akies lęšiukas įgauna geltoną atspalvį. Jos vis prasčiau absorbuoja šviesą, ypač mėlynos spalvos – tą spektro dalį, turinčią išskirtinai stiprų poveikį jau aptartoms tinklainės ląstelėms, veikiančioms su smegenų dalimi, kontroliuojančią biologinius ritmus. Dešimtmečio akys gali pagauti 10 kartų daugiau mėlynos šviesos nei 95 metų amžiaus senolio. 45-erių metų žmogaus akys geba absorbuoti vos pusę (50 proc.) mėlynos šviesos, reikalingos, kad bioritmai veiktų kaip reikiant.

Taigi buvimas šviesoje, ypač natūralioje saulės, – nepaprastai svarbu. O senstant tai darosi dar svarbiau. Norėdami, kad bioritmai būtų harmoningi ir nereikėtų kęsti nemigos bei kitų sveikatos sutrikimų, dieną būtina kuo daugiau laiko praleisti šviesoje. Tinkamam vidinių laikrodžių funkcionavimui labai svarbi ir akių būklė – kruopštus akių ligų, tokių kaip katarakta, gydymas – privalomas. Trumpiau tariant, gera akių sveikata garantuoja miego ir viso gyvenimo kokybę.



Komentarai 0 Rašyti komentarą
Skaityti visus komentarus
Tavo komentaras

Komentuoti

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių