Amerikietėms rankines kuria kaunietė

Niujorko valstijos universiteto Mados technologijos institutas (FIT) -  viena garsiausių dizaino mokyklų  Jungtinėse Valstijose. Ko reikia lietuviui, kad taptų šios mokyklos studentu, kai net daugumai talentingų amerikiečių ji lieka tik neišsipildžiusi svajonė?

„Darbštumo, kūrybingumo ir didelio noro", - sako rankinių dizainerė Aurija Petraitytė. 27-erių metų kaunietė ne tik studijuoja garsiame Niujorko universitete, bet ir kuria rankinių dizainą vieniems didžiausių Amerikos parduotuvių tinklų, rengia mados pasirodymus, o jos talentą įvertino ir „Cosmo Girl" žurnalas, pasiūlęs Aurijos sukurtą rankinę kaip puikų šio rudens aprangos akcentą. JAV leidžiamas lietuviškas laikraštis „Vakarai" su rankinių dizainere kalbėjosi apie mokslą, madą ir kelią į pripažinimą.

Kada pajutai, kad kūryba ir domėjimasis mada tau nesvetimi?   

Polinkį madai turėjau nuo mažens. Pirmieji mano kūriniai buvo skirti lėlėms. Drabužius ne tik siūdavau, bet mėgau ir nerti vąšeliu. Augdama pastebėjau, kad man įdomūs ne tik drabužiai - pirmiausia dėmesį atkreipdavau į žmogaus batus, vėliau žvilgsnis nukrypdavo į rankinę. O būdama 16-os, tėvams jau tvirtai pareiškiau, kad noriu būti dizainerė. Kadangi domėjimasis batais ir rankinėmis tik didėjo, baigusi mokyklą Kauno technologijos universitete (KTU) pasirinkau Odos gaminių dizaino ir technologijos specialybę.

Kaip atsitiko, kad pradėtas studijas Kaune baigei Niujorke ir dar spėjai pasimokyti Italijoje?

Baigusi tris kursus KTU, atvykau į Ameriką. Nors ir žinojau, kad į FIT labai sunku įstoti, pasiryžau viską padaryti, kad ten patekčiau. Myniau universiteto slenkstį, nešiau savo darbus. Savo kailiu patyriau, kad ši mokslo įstaiga tikrai labai daug reikalauja iš norinčiųjų ten studijuoti. Tačiau užsispyrimas ir darbštumas padėjo - tapau viena iš 25-ių aksesuarų dizaino specialybės studentų. Tai - vienintelė tokia studijų programa Amerikoje, kurią baigus gaunamas aukštojo mokslo diplomas. O pasitaikius progai vasarą pasimokyti Italijoje, ją nedvejodama išnaudojau ir po pirmojo kurso FIT keliems mėnesiams išvykau į Florenciją.

Ar gali palyginti dizaino studijas Lietuvos ir Amerikos mokyklose?

Skirtumas tikrai labai didelis. Lietuvoje mokėmės iš knygų, o Amerikoje viskas išmokstama dirbant - sėdi gamybos paskaitoje ir darai. Lietuvoje apie iškarpas mokėmės pusę metų, teko įsiminti krūvas formulių, o JAV esmė buvo paaiškinta per 15 minučių, iš karto viską ėmėme daryti praktiškai. Amerikos universitetas paruošia specialistą, kuris savo srityje jau yra praktikas, o ne tik išmano teoriją. Tačiau aš labai džiaugiuosi, kad studijas pradėjau Lietuvoje ir vėliau išnaudojau galimybę pasimokyti Italijoje, nes pastebėjau, kad, lyginant su kursiokais FIT, turėjau daug platesnį supratimą apie technologijas ir dizainą. Ta patirtis labai praverčia ir darbe.

Prakalbai apie darbą. Papasakok, kokia yra rankinių dizainerės diena.

Kadangi gavau vieną diplomą, nusprendžiau nesustoti ir toliau studijuoti produkcijos gamybą ir vadybą, tad mano vakarai dar skirti mokslui, o dienos - darbui. Esu vyriausioji bendrovės FFNY dizainerė. Mūsų klientės yra jaunos panelės, kurios, neišleisdamos daug pinigų, nori atrodyti madingai. Merginos trokšta būti panašios į garsias kino aktores bei pramogų pasaulio atstoves, tad kopijuoja žvaigždžių šukuosenas, drabužius ir aksesuarus. Pamačiusios mėgstamas garsenybes su Armani, Valentino ar Christian Dior rankine, jos puola pirkti panašias, tik pigesnes. Tad tenka rankines kurti atsižvelgiant į šį klienčių bruožą. Visiškos laisvės kūrybai nelieka, tačiau kartu žavi, kad galiu kurti jaunatviškas, ryškias rankines.

Kiek laiko užtrunka, kol rankinė iš eskizo popieriaus lape virsta realybe?

Pirmiausiai susitinku su užsakovais, išklausau jų pageidavimus bei idėjas. Tada naujas rankinės modelis gimsta popieriaus lape. Paskui eskizas siunčiamas į siuvyklą Kinijoje, ir iš ten po vienos ar dviejų savaičių atkeliauja pasiūtas gaminys. Dažniausiai pasiuvami kelios skirtingų spalvų rankinės, kad užsakovas galėtų išsirinkti labiausiai jį tenkinantį variantą. Tačiau pasitaiko atvejų, kai klientas pareiškia, kad rankinė per gerai ir per brangiai atrodo, todėl jaunosios pirkėjos jo gali nepirkti... Tenka modelį supaprastinti.

Ar skaičiavai, kiek rankinių esi sukūrusi?

Neskaičiavau. Tačiau per savaitę sukuriu apie 10 rankinių modelių. Kiekvienam sezonui pasiuvama apie 80 skirtingo dizaino rankinių. Be įprastų pavasario, vasaros, rudens ir žiemos kolekcijų klientai dar užsako ir šventinių, kelionių ar kitokioms progoms skirtų rankinių. Tad kūryba niekada nenutrūksta.

Be mokslo ir darbo dar rengi mados šou, kuriuose pristatai savo kurybą. Kaip viską spėji?

Laisvo laiko tikrai neturiu daug, tačiau rengti mados šou manęs niekas nevertė. Pati pasiūliau šią idėją savo kompanijos vadovams ir jie mano pasiūlymą palaimino. Tačiau viską organizuoju pati. Surandu drabužių dizainerį ar bendrovę, su kurių rūbais būtų galima rodyti ir mano kurtas rankines. Dalį rankinių sukuriu specialiai pasirodymui, kitas atrenku iš ankstesnių kolekcijų, skirtų parduotuvėms. Į tokius mados šou susirenka nemažai žmonių iš mados pasaulio, tad šie renginiai yra puiki proga išgirsti, kaip mano darbą vertina kiti. Man tai ir reklama, ir investicija ateičiai.

Įdirbis, matyt, jau duoda vaisių. Ne veltui tavo rankinės nuotrauką galima rasti žurnalo „Cosmo Girl" rugsėjo mėnesio numeryje. Kaip jautiesi, matydama savo sukurtą modelį tūkstantiniu tiražu leidžiamame JAV žurnale?

Jausmas tikrai nenusakomas. Atsimenu, kai ankstų šeštadienio rytą paėmiau pavartyti „Cosmo Girl" žurnalą, norėdama pamatyti, kas naujo mados pasaulyje. Staiga tarp visų siūlomų daiktų pamačiau savo sukurtą ryškiai geltoną rankinę. Nieko nežinojau ir neįtariau, kad mano darbą pastebėjo žurnalo mados redaktorius. Man, jaunai dizainerei, tai yra didelis įvertinimas. Puoliau skambinti draugams pamiršusi, kad tebuvo septinta valanda ryto.

Po tokio įvertinimo ar nekyla noras dirbti ne kitiems, o kurti savo kolekcijas?

Visi kūrėjai to nori, nes tik dirbdamas sau esi nepriklausomas. Tačiau tai - labai sunkus verslas, tik talento neužtenka, reikia ir nemažų investicijų. Vis dėlto, pirmoje vietoje yra ne kapitalas, o patirtis. Todėl labai vertinu savo darbą FFNY kompanijoje. Nors tai, ką darau dabar, yra masinė kūryba, tačiau tai - neįkainojama patirtis, kartu ir naujos pažintys bei didėjantis klientų ratas. Kasdien mokausi ir tobulėju, kad vėliau visas žinias bei pažintis galėčiau panaudoti dirbdama sau.

Ar daug tenka sutikti tautiečių, dirbančių mados versle Niujorke?

Rankines kuriančių lietuvių Niujorke dar nebuvau sutikusi, tačiau pažįstu keletą drabužių dizainerių. Drąsiai galiu paneigti stereotipą, kad lietuviai pasiruošę vienas kitam gerklę perkąsti. Taip tikrai nėra. Nors ir sukamės tame pačiame mados pasaulyje, visi sutikti lietuviai yra labai draugiški. Tam įtakos, matyt, turi išsilavinimas. Žmonių, kurie ne vienerius metus mokosi, kažko siekia gyvenime, bendravimas yra geranoriškas.

Rankinių dizainerės negalima nepaklausti, kokie rankinukai dabar madingi?

Ekonomikos nuosmukis daro įtaką ir rankinių dizainui. Vis dažniau rankinėms siūti pasirenkama ne oda, o jos pakaitalas. Į madą ateina medžiaginiai rankinukai su gėlių motyvais. Šį ir kitą sezoną karaliaus mėlyna rankinių spalva - nuo skaisčiai žydros iki jūros mėlynumo.

O ar reikia rankinę derinti prie batų ar drabužių?

Aš į rankinės ir batų derinimą žiūriu skeptiškai. Bus gražu, bet neįspūdinga. Patarčiau ją derinti ne taip akivaizdžiai - geriau ne su batais, o su šalikėliu. Rankinės galima ir prie nieko nederinti, o pasirinkti tokią, kuri būtų aprangos akcentu.