- Delfi.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jungtinių Valstijų karinis jūrų laivynas pirmą kartą jūroje dislokuos lazerinį atakos ginklą, kuris per pratybas sėkmingai išveda iš rikiuotės patruliuojančius laivus ir apakina ar sunaikina nepilotuojamus žvalgybos orlaivius.
Prototipinis lazeris bus dislokuotas ant perdaryto amfibinio transporto ir dokinio laivo Persijos įlankoje, kur amerikiečių karinius laivus persekioja Irano greitieji atakos laivai ir kur šios šalies vyriausybė kuria nuotoliniu būdų valdomą lėktuvą, galintį nešti žvalgybos įrangą, o vieną dieną, galbūt, net raketas, rašo nytimes.com.
Lazeris operacijoms nebus naudojamas iki 2014 metų, bet pirmadienį karinio jūrų laivyno operacijų vado, admirolo Jonathano W. Greenerto paskelbta žinia, regis, turėjo perspėti Iraną pastaruosius kelis mėnesius nestiprinti aktyvumo Persijos įlankoje, jei dėl sankcijų ir aklavietėje atsidūrusių derybų dėl Irano branduolinės programos padidėtų įtampa.
Karinis jūrų laivynas paskelbė vaizdo įrašą ir sustabdytus kadrus, kuriuose užfiksuota, kaip lazerinis ginklas per bandymus kiaurai pradegina nepilotuojamą orlaivį.
Šis lazeris skirtas įvairaus masto misijoms ir gali pradeginti greitąjį atakos laivą ar nepilotuojamą orlaivį ar tiesiog iššauti nemirtiną šviesos pliūpsnį, kuris „apakina“ priešininko daviklius ir paverčia juos beverčiais, nesukeldamas jokios kitos fizinės žalos.
Pentagonui jau seniai būdinga smarkiai išpūsti tvirtinimus apie savo eksperimentinius ginklus, tačiau vienas nešališkas Kongreso tyrimas nustatė, kad šis ginklas kariniam jūrų laivynui atveria istorines galimybes.
„Aprūpinus karinio jūrų laivyno paviršiaus laivus lazeriais, galės keistis jūrinė taktika, laivų dizainas ir laivuose naudojamų ginklų pirkimo planai. Šį technologinį karinio jūrų laivyno posūkį galima prilyginti laivuose naudojamų raketų atsiradimui praėjusio amžiaus 6-ajame dešimtmetyje“, – teigiama įvertinime, kurį atliko Kongreso tyrimų tarnyba, priklausanti Kongreso bibliotekai.
Tyrimas nustatė, kad naujieji didelės energijos lazeriai „gali suteikti karinio jūrų laivyno paviršiaus laivams kainos atžvilgiu efektyvesnių priemonių atremiant tam tikrus sausumos, oro ir balistinių raketų taikinius“.
Anot tyrimų tarnybos, vienas šio lazerinio ginklo trūkumas tas, kad jis nėra efektyvus blogu oru, nes lazerio spindulį iškraipo arba išsklaido vandens garai, taip pat dūmai, smėlis ir dulkės. Jis taip pat priskiriamas „regos lauko“ ginklams, t.y. jo taikinys turi būti matomas. Tai reiškia, kad jis negali būti naudojamas grėsmėms už horizonto. Priešas taip pat gali imtis tokių apsisaugojimo priemonių kaip laivų ir orlaivių padengimas refleksine medžiaga.
Karinio jūrų laivyno pareigūnai pripažįsta, kad pirmasis prototipinis ginklas nėra pakankamai galingas, kad įveiktų naikintuvus ar artėjančias raketas. Tokie pajėgumai yra šioje srityje dirbančių mokslininkų tikslas.
Tarp privalumų, kurie nurodomi Kongreso studijoje, yra žema aukštos energijos lazerio naudojimo taikiniams kaina: mažiau negu 1 JAV doleris (2,6 lito) už kiekvieną ištisinį pulsą. Palyginimui: kiekviena dabartinė trumpo nuotolio oro gynybos gaudančioji raketa gali kainuoti iki 1,4 mln. dolerių (3,6 mln. litų).
Kitas privalumas tas, kad lazerinio ginklo aprūpinimas amunicija – aukštos energijos pulsais – yra neribotas ir trunka tol, kol laive gaminama elektra. Spindulys gali pasiekti taikinį šviesos greičiu ir sekti greitai judančius taikinius.
Karinio jūrų laivyno tyrinėjimų vadas, kontradmirolas Matthew L. Klunderis sakė, kad aukštos energijos lazerių sistema buvo sukurta ieškant „naujų, inovacinių, trikdančių technologijų“. Iš esmės karinis laivynas mėgina „pasikinkyti“ technologinį progresą, kurį daro priešininkai, siekiantys naujoviškais būdais atremti Amerikos galią.
M. L. Klunderis pažymėjo, kad šis ginklas sunaikino taikinius per visus 12 bandymų.
Lazerio prototipas kainavo kiek mažiau negu 32 mln. dolerių (83 mln. litų), teigė pareigūnai. Jeigu ginklas per bandymus jūroje pasiteisins ir bus nuspręsta aprūpinti šiais ginklais visą flotilę, vieneto kaina turėtų dar labiau nukristi.
Karinio jūrų laivyno sistemų inžinerijos vado pavaduotojas, kontradmirolas Thomas J. Ecclesas teigė, kad pirmasis lazerinis ginklas bus įrengtas laive „Ponce“, kuris kaip bazė karinėms operacijoms ir humanitarinei pagalbai plaukioja Artimųjų Rytų ir Pietvakarių Azijos vandenyse.
Iranas turi du karinius laivynus: tradicines didelių ir senesnių laivų pajėgas bei jų varžoves, kurioms vadovauja Islamo revoliucinės gvardijos korpusas. Pastarąsias sudaro greitosios atakos valtys su didelės galios kulkosvaidžiais ir įgula, naudojančia partizaninę taktiką, įskaitant grėsmingą susispietimą netoli karinių amerikiečių laivų.
Reikšminga konfrontacija tarp Jungtinių Valstijų ir Revoliucinės gvardijos įvyko 2008 metais, kai penkios ginkluotos Irano greitosios atakos valtys tarptautiniuose Ormūzo sąsiaurio vandenyse priartėjusios prie trijų amerikiečių karinių laivų atliko agresyvius manevrus. Pentagono pareigūnai tuo metu sakė, kad vieno eskadrinio minininko vadas vos nedavė įsakymo šauti. Tačiau tuo metu valtys atsitraukė ir nė vienas šūvis nebuvo paleistas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?12
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą16
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...