Žolinė parūpino apsaugą nuo žaibo

Žolinė – tai šventė, suliejusi krikščioniškąsias ir senovės lietuvių tradicijas. Tikima, kad Bažnyčioje pašventinta žolių puokštė įgyja magiškų galių.

Jei neturi kiemo, kuriame rugpjūčio 15-ąją - Švenčiausios Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų dieną, galėtum prisiskinti pievų augalų ir juos pašventinti, kasmet gali traukti į Rumšiškes. Lietuvos liaudies buities muziejuje galima pabraidyti per pievas ir prisiskinti žolynų, iš patyrusių žolininkių išgirsti, nuo kokių ligų gydytis nuskynus atšaką nuo pašventintos sudžiovintos sausos puokštės.

Sakoma, kad tiesiog sudžiovintos gėlės jokios naudos neteikia, netgi priešingai, nepatariama jų laikyti namuose. Tačiau pašventintos per Žolinę, jos saugo namus nuo įvairių blogybių ir dargi žaibo, kuris pastaruoju metu ypač neramina kauniečius.

Žolinė – tai pat yra padėkos už derlių, atsisveikinimo su vasara šventė. Anksčiau lietuviai šventindavo ne tik žoles, bet ir daržoves, vaisius, grūdus.

Žolinės šventėje Rumšiškėse buvo galima išmokti, kaip prieskonines žoles, daržoves, uogas pamerkti į actą ar aliejų. Naują kvapnų produktą galima naudoti maistui arba tiesiog juo grožėtis. Be to, buvo galima įkvėpti iš vaistinių augalų pagamintų smilkalų, kurie skirti ne patalpai kvėpinti, o žmonėms gydyti.

Tai dar ne viskas, kur gali būti panaudotos žolės. Iš jų gali būti rišamos tradicinės pirties vantos, kuriomis muziejaus Dvaro pirtyje šį kartą pėrėsi moterys. Pamerkus šviežių vaistažolių ir griežinėlį citrinos į šaltinio vandenį, galima atsigaivinti ne tik po pirties, bet ir per svilinančią kaitrą.


Šiame straipsnyje: ŽolinėRumšiškės

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių