Z.Lydeka: keisis pusė prorektorių ir 80 proc. dekanų

Antrą kadenciją pradedantis Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius Zigmas Lydeka nepageidauja antros inauguracijos, bet skuba performuoti komandą.

Šiomis dienomis VDU rektoriaus priimamajame rikiuojasi eilė žmonių, iškviestų pokalbio su perrinktuoju vadovu. Mat, artimiausiame senato posėdyje rektorius ketina pateikti naujų kandidatūrų užimti kai kuriuos postus universitete. Įtemptoje darbotvarkėje Z.Lydeka rado laiko ir interviu su "Kauno diena".

– Kodėl neatsirado daugiau realių pretendentų į VDU rektoriaus vietą?

– Tai klausimas kitiems. Konkursas buvo viešas, tarptautinis, apie jį plačiai skelbta. Darbas nėra lengvas. Paklausus aktyvaus, produktyviai dirbančio dėstytojo ar tyrėjo, išgirstume, kad labiausiai geistina pozicija – katedros vedėjo.

Kylant aukščiau – atsakomybė, rizika didėja, ypač esant dabartinei ekonominei situacijai. Rektorius universitete, kaip aš sakau, yra ribinis žmogus, jo darbas nereglamentuotas. Dažnai neturime nei savaitgalių, nei atostogų. Formaliai aš turiu atostogas, bet vis tiek einu į darbą. Priimti sprendimus bendruomenėje, kurią sudaro apie 12 tūkst. žmonių, nėra lengva. Potencialiai aš matau, kas iš universiteto galėtų pretenduoti į rektorius, tačiau tai jų apsisprendimas. Manau, kad, atjauninus komandą, bus kuriamas vadovų rezervas.

– Kokių permainų bus VDU?

– Pagal statutą rektorius teikia prorektorių ir dekanų kandidatūras. Po šių rinkimų turėtų keistis 50 proc. prorektorių ir 80 proc. dekanų. VDU įvairiose pozicijose dirba užtektinai absolventų, tarp jų yra profesorių, docentų, daktarų. Reikia atjauninti vadovų komandą, kuri į universitetą žiūrėtų jaunatviškai, tarptautiniu mastu. Dalis naujųjų vadovų – dabartiniai VDU darbuotojai, tačiau bus kviečiama žmonių ir iš šalies, galbūt atvažiuos dirbti specialistų iš užsienio. Paliksiantiems vadovų kėdes bus pasiūlytos tos pareigos, kurias jie ėjo iki tapdami vadovais, – taip numato statutas. Bus pertvarkymų, bet jokių atleidimų nenumatyta, nebent kas nors atsisakys siūlomų pareigų savo noru.

– Kuo VDU išsiskiria iš kitų aukštųjų mokyklų?

– Viena didžiausių mūsų ambicijų – Pasaulio lietuvių akademija. Šio projekto idėja pristatyta tik pavasarį. Jos veikla apimtų labai daug šalių. Akademijos idėja – pačiomis įvairiausiomis formomis sugrąžinti lietuvius į Lietuvą – ar virtualiai, per informacijos gavimą, ar fiziškai. Nemažai mūsų šalies abiturientų išvažiuoja studijuoti į užsienį. Ten jie  įtraukiami į vadinamąsias mainų programas. Mes norime šiems lietuvių studentams pasiūlyti semestrui ar metams per mainų programas grįžti studijuoti arba atlikti stažuotę VDU ar kurioje kitoje Lietuvos aukštojoje mokykloje.

Be to, norime pritraukti ir emigrantus. Jau yra naujos emigracijos bangos lietuvių, kurie sunkiai kalba lietuviškai. VDU jau daugiau kaip 10 metų organizuojami lietuvių kalbos kursai. Įvairiose organizacijose yra labai daug lietuvių išeivijos archyvų. Mes pasirašėme sutartį su Vasario 16-osios gimnazija Vokietijoje, kuri turi didžiulius archyvus. Norime, kad mūsų žmonės ten vyktų ir analizuotų archyvinę medžiagą.
Pristatydami save dar labiau akcentuosime, kad esame kalbų mokymo universitetas. Šiuo metu mokome iki 25 užsienio kalbų, galbūt jų padaugės iki 30.

Pagal kalbų mokymo rodiklį Europoje esame antrieji po Vienos universiteto. VDU absolventas turėtų gerai mokėti dvi užsienio kalbas, dar dvi kalbas – bent pirminiu lygiu.
Be to, turime keletą bendrų, jungtinių programų su keliais užsienio universitetais, tokių programų planuojame dar didinti. Tai reiškia, kad baigusieji šias programas gauna abiejų aukštųjų mokyklų diplomus. Aš laikausi nuostatos, kad išvykimas studijuoti į užsienį po bakalauro studijų yra naudingesnis nei ką tik baigus vidurinę mokyklą.

Galvoju, kad kai vaikai anksti išvažiuoja į užsienį, jiems būna nemaža socialinė trauma, nes jie vis dar prisirišę prie tėvų. Kai kuriuos užsienio universitetų kursus jie galėtų klausyti virtualiai.

– Siūlote didinti studijų savarankiškumą? Ką tai reiškia?

– Teisės aktai dabar leidžia mažinti dėstytojų paskaitų darbą nemažinant jų atlyginimo. Tačiau turėtų daugėti dėstytojų individualaus darbo su studentais. Pasaulinė patirtis rodo, kad paskaitų turi būti labai nedaug, bet jos turi būti labai kokybiškos. Paskaitos turėtų būti tokios, į kurias studentas trokštų eiti, apie kurias svajotų, kone sapnuotų. Kartu turėtų būti daugiau savarankiško, komandinio darbo aptariant situacijas, kažką analizuojant. Atlikus bendrą darbą, reikėtų jį pristatyti.

Kartais ir studentai pyksta, kad dėstytojas skaito konspektus. VDU paskaitų lankomumas niekada nebuvo ir nebus neprivalomas, o kiekvienas dėstytojas turi internete pateikti paskaitų medžiagą. Papildomam, individualiam darbui mums ypač trūksta patalpų. Situacija labai sunki, nes negavome buvusio Kauno apskrities viršininko administracijos pastato. Nuo šio rugsėjo turime papildomai nuomotis patalpų.

– Su kuria aukštąja mokykla būtų realiausia, naudingiausia jungtis?

– VDU poreikio jungtis kol kas nejaučia. Kol kas jungimąsi matome per tam tikrų paslaugų arba veiklų bendrą vykdymą, pavyzdžiui, sportą. Kitiems universitetams galėtume pasiūlyti kalbų mokymą. Kalbu kaip ekonomistas – Kauno universitetuose tam tikros veiklos dubliuojamos, pastatai iki galo nepanaudojami. Jungimasis turėtų prasidėto nuo to. Tada matytume abipusę naudą, toliau galėtų būti plėtojami kiti variantai. Manau, diskusijos dėl jungimosi vis intensyvės.


Šiame straipsnyje: VDUZigmas Lydeka

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių