Žiemišką žvejybą puošia azartas

Žvejybos žiemą ypatumai: kol kas žvejai gali tik svajoti apie poledinę žūklę, tačiau šiltas gruodis pateikė nemažai siurprizų. Neabejojama, kad šilta žiema nepagailės ir daugiau staigmenų.

Tokių metų dar nebuvo

Kaunietis Rimvydas Lukšys žvejoja daugiau kaip 20 metų. Viena jo mėgstamiausių žvejybos vietų – Nemunas ties Bubiais. „Šios žiemos pradžia tiesiog stulbina – dar niekada gruodį taip gerai nekibo lydekos“, – stebėjosi jis. Gruodį nebuvo dienos, kad atvažiavęs prie upės jis nepagautų bent trijų lydekų, kurios svertų 1–1,5 kg. „Smulkesnių neskaičiuoju, nes paleidžiu atgal“, – pasakojo žvejys.

R.Lukšys įsitikinęs, kad lydekos šiemet gerai kimba dėl šiltos žiemos pradžios. „Šaltuoju metu jos paprastai būna vangesnės“, – aiškino vyras.

O štai vėgėlės, kurios gruodį paprastai gerai kimba, kaip tik mažiau susiviliojo R.Lukšio jauku. „Joms, matyt, kaip tik reikia šaltesnių orų. Kai krinta sniegas, oras būna žvarbus ir nemalonus, vėgelės kimba geriau“, – dalijosi savo patirtimi žvejys. Šiuo metu vėgėlių gaudyti jau negalima.

R.Lukšys minėjo, kad jam nėra svarbūs metų laikai. „Nežiūriu, koks oras: lyja, sninga, šąla ar šviečia saulė. Man miela pati žvejyba, tiek nuo kranto, tiek ant ledo prie eketės“, – teigė R.Lukšys.

Kimba įvairios žuvys

Žvejų klubo „Meknė“ atstovas ir įvairių žūklės varžybų prizininkas bei nugalėtojas Jonas Jablonskis sakė, kad gruodis – laikas, kai žuvys jau pradeda ieškotis vietos žiemoti. „Tačiau daugelis žuvų kimba dar labai gerai, nors tokiu metu jau sudėtinga pagauti karpių, karosų, bet šį šiltą gruodį tai įmanoma“, – teigė žvejys.

J.Jablonskio teigimu, geriausiai tokiu metu kimba vėgėlės, karšiai, lydekos. „Kol vandens nepadengė ledas, galima pagauti daug karšių. Kartą su draugu Kalvių ežere gruodį esame prigaudę apie 100 kg šių žuvų, beje, daugelį jų paleidome, nes mums žvejyba – sportas ir malonumas. O Šlavantų ežere esu gaudęs iki 5 kg sveriančius karšius“, – tvirtino J.Jablonskis.

Pasak žvejo, tikrus žiemos malonumus žvejai patiria, kai apledėja ežerai. „Tada žvejyba daug azartiškesnė, nes ji sudėtingesnė. Žuvys aktyviai neplaukioja, todėl išgręžus eketę ten, kur jų nėra, nieko nepeši“, – pasakojo jis.

Mažai žinomame telkinyje J.Jablonskis pataria atkreipti dėmesį į vietinių žvejų pasirinkimą, taip pat gręžti eketes ten, kur jų yra daugiau – tai ženklas, kad kažkas čia jau buvo aptikęs žiemojančių žuvų. Kitais atvejais tenka pasiklauti nuojauta.

„Pradedantiems žvejams žiemą labai svarbu saugoti sveikatą – reikia apsivilkti šiltus drabužius, apsiauti tinkamus batus, pirštines. Jokiu būdu negalima eiti ant neseniai susiformavusio ledo nepatikrinus kirtikliu jo storio, geriau, kad šalia dar būtų draugas“, – patarė patyręs žvejys.

Nemune – meškerių virtinė

Kaune ant Nemuno krantinės prie Karaliaus Mindaugo prospekto visais metų laikais rasi būrius žvejų. Jie nesibaimina lietaus, šlapdribos, šalčio. Vieną žvarbią ir vėjuotą gruodžio dieną, kai drėbė šlapdriba, taip pat radome apie dešimtį ištikimiausių šiam užsiėmimui vyrų.

Kaunietis Egidijus pasakojo, kad užaugo prie Nemuno Šančiuose ir žvejoja nuo ketverių metų. Jam labiausiai patinka gaudyti žuvis žiemą.

„Tada kimba mažiau, bet patiriu daugiau malonumo, žvejyba tampa labiau azartiška. Štai ir šiandien tokiu oru pagautas laimikis visai kitaip džiugina“, – tvirtino žvejys, kurio krepšyje gulėjo porą ešerių ir trys žiobriai.

Žiemą jis dar mėgsta pasėdėti prie eketės Kauno mariose. „O vasarą ten nevažiuoju, nes per daug šurmulio: jachtų, katerių,vandens motociklų“, – numojo ranka vyras.

Nemunas prie Kauno retai visiškai užšąla. Žvejys Antanas teigė, kad apledėjus krantams galima paėjėti vagos link ir meškerę įmerkti toliau nuo kranto. „Tada būna geresnis kibimas nei nuo kranto. Visgi šiemet, įtariu, žvejosime nuo krantinės. Pernai jau gruodžio pradžioje sulaukėme normalios žiemos, o dabar vis dar pliusinė temperatūra“, – apgailestavo Antanas.

Ne vienerius metus žvejojantys krantinėje žvejai teigė perpratę upės ypatumus ties Kaunu. „Žuvys labiausiai išsiblaško, kai hidroelektrinė pradeda leisti marių vandenį ir upė ima kilti. Tačiau paskui, kai viskas nurimsta ir vandens lygis pakilęs iki aukščiausios žymos, sulaukiame geriausio kibimo, nes tada žuvys plaukioja arčiau kranto“, – patirtimi dalijosi Ričardas, čia žvejojantis jau 18 metų.

Laimikis – menkesnis

Pasak žvejų, Nemune nuo Senamiesčio krantinės žiemą kimba tos pačios žuvys kaip ir vasarą. Pasak visų kalbintų žvejų, kurie su meškere prie Nemuno ateina jau ne vieną dešimtmetį, žuvų šiais laikais čia pagaunama mažiau nei anksčiau. Ant krantinės žvejojęs Rimantas tvirtino, kad Kaune žvejams likę nedaug žuvingų vietų. „Seniau gerai kibo ir kitose Nemuno vietose, Neryje, o dabar žuvinga tik ši vieta. Išvis visuose vandens telkiniuose žuvų sumažėjo, matyt, brakonieriai tinklais ir elektra masiškai naikina išteklius“, – pastebėjo Rimantas.

Antra vertus, pažiūrėjus į du vyrus, gaudančius žuvį tinkliniais kaušais, buvo galima įsitikinti, kad bent jau raudžių upėje plaukioja daugybė: per kelias minutes jie ištraukė dešimtis žuvų.

Daugelis žvejų tikino patiriantys didelį malonumą ir ramybę netgi miesto šurmulyje. „Daugelis mūsų nesame turtuoliai ir tik vasarą galime sau leisti išvažiuoti kur nors prie ežerų, – aiškino apsaugininku dirbantis Algirdas – Bet ir čia gražu akis paganyti po upės šlaitus. Mes be žvejybos negalime, todėl labai džiaugiamės, kad mūsų miestas įsikūręs prie upių.“

Žvejai renkasi ne tik prie Aleksoto tilto, bet ir prie hidroelektrinės, Panemunės tilto. Jie sako, kad geriausiai Nemune kimba iki vidurdienio ir popietę.

J.Jablonskis teigė, kad šią vasarą žvejus maloniai stebino Neries upė, kur daugelyje vietų gerai kibo lašišos.

Traukia pamarys

Bene daugiausiai žvejų visais metų laikais pritraukia Nemuno žemupis ir pamarys. Nemuno deltos regioninio parko direktoriaus Ramūno Lydžio teigimu, per metus parko teritorijoje pažvejoti atvyksta apie 100 tūkst. žmonių. „Rudenį vilioja karšių žvejyba, gruodžio pradžioje – vėgėlės, visada gerai kimba žiobriai, ešeriai. Suprantama didelis įvykis, kai žiemos pabaigoje pradeda eiti stintos, tada suvažiuoja tūkstančiai žūklautojų“, – pasakojo direktorius.

Parko direkcijai tenka daug laiko skirti šiukšlėms kuopti. „Deja, nemažai žmonių nesupranta, kad šiukšles po žvejybos reikia išsivežti iš paupio. Antra vertus, pastebiu, kad kasmet atliekų kiekiai po truputį mažėja, gal žmonės tampa vis labiau sąmoningi“, – optimizmo nestokojo direktorius.

Jis taip pat pastebėjo, kad dėl aktyvios gamtosaugininkų kontrolės pamaryje mažėja brakonierių. „Jau ir patys žvejai praneša apie užmerktus tinklus, žmonės pradeda suprasti, kad negalima būti abejingiems norint išsaugoti gamtos turtus“, – džiaugėsi R.Lydis.

Pramogų netrūksta

Pamaryje verslininkai siūlo nemažai pramogų žvejams ir žiemą. Populiariausios jų – poledinė žūklė Kuršių mariose ir laivo nuoma žvejybai jūroje. Vienos įmonės gidas Ainis Prokopavičius tvirtino, kad kai tik marios pasidengia storu ledu užsakymų neatsigina.

Už 100–200 litų gidas sniego motociklu nuveža toli nuo kranto, mažiau patyrusius pakonsultuoja apie poledinę žūklę, vakare klientui pakuria pirtelę. „Tik gaila, kad marios ne kiekvieną žiemą pasidengia ledu, bijau, kad šiemet taip pat šios paslaugos negalėsime teikti“, – būgštauja A.Prokopavičius.

Tačiau pamario ir pajūrio verslininkai nenusimena, nes teikia kitą ne mažiau populiarią pramogą – kviečia į žvejybą iš laivo Baltijos jūroje. Ji taip pat žmogui kainuoja apie 100–200 litų, priklausomai kokio dydžio grupė ir kokiu laivu išplaukia. Dažniausiai plaukiama gaudyti menkių. Skirtingai nei poledinės žūklės pramogos teikėjai, plukdantieji į jūrą meldžia šiltesnių orų. Pasak A.Prokopavičiaus, laivai plaukia, kai temperatūra nenukrinta žemiau 5 laipsnių šalčio. „Jei atšąla dar labiau, laivai apledėja“, – aiškino jis.

Menkėms kibti šaltesnė ar šiltesnė žiema didelės įtakos neturi.

Žvejams žiemą draudžiama:

Naudoti masalui žuvelę – nuo sausio 1 d. iki balandžio 20 d.

Žvejoti lydekas – nuo vasario 1 d. iki balandžio 20 d.

Gaudyti sterkus – nuo kovo 1 d. iki gegužės 20 d.

Žvejoti marguosius upėtakius ir sykus – nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d.

Žvejoti vėgėles – nuo gruodžio 15 d. iki sausio 15 d.

Mažiausi leistini gaudomų žuvų dydžiai

Šamas – 75 cm, lašiša – 60 cm, šlakis – 60 cm, salatis – 52 cm, ūsorius – 47 cm, vėgėlė – 49 cm Kuršių mariuose, 40 cm kituose telkiniuose, sterkas – 46 cm, lydeka – 45 cm, lynas – 25 cm, žiobris – 28 cm, kiršlys – 29 cm, šapalas – 25 cm, meknė – 28 cm, margasis upėtakis – 30 cm.

Pagautos mažesnės žuvys ir tos, kurias draudžiama gaudyti, turi būti tuoj pat paleidžiamos atgal į tą patį vandens telkinį. Žuvys matuojamos nuo galvos pradžios iki uodegos peleko galo.