Žalgirio mūšio metinės: su muzika ir ašaromis (papildyta)

Ketvirtadienio vakarą kauniečius, baigusius darbus, kompozitorius Giedrius Kuprevičius pakvietė paminėti Žalgirio mūšio 600 – ąsias metines.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje po 19 valandos suskambo pirmieji Giedriaus Kuprevičiaus oratorijos „Jėga ir ašaros“, skirtos pagerbti visiems mūšyje žuvusiems kariams, akordai. 

Valandą trukęs renginys buvo suskirstytas į 6 dalis: kiekviena jų simbolizavo mūšyje dalyvavusias tautas - lenkus, totorius, čekus, rusus, vokiečius ir lietuvius. Kiekvieną kūrinio dalį lydėjo trimito garsai ir skirtingų "nuotaikų" melodijos, jaunuoliai, imituojantys kiekvienos tautos valdovus, apsirengę skirtingais istorinius drabužius menančiais apdarais ir galvas papuošę lauko gėlių vainikais, nešė po ažuolo lapų pynes ir tautų simbolius, pagamintus iš šiaudų.  Kiekvienas jų kartu su palyda stabtelėdavo prie viduryje aikštės pastatyto didelio medinio krėslo, vos koja prisiliesdavo prie ant grindinio patiesto kailio ir aukštai iškeldavo skirtingus šiaudinius simbolius, imituojančius tautų išskirtinumą. 

Žiūrovai, kurie tikėjosi pamatyti fejerverkus ar kitus šou elementus, greičiausiai nusivylė, mat jokių įspūdingų šou efektų renginyje nesimatė. Tik reginio pabaigoje šiaudiniai tautų simboliai buvo padegti ir palengva rūseno - tai privertė į krūvą susispiesti po visą sodelį išsibarsčiusius kauniečius ir miesto svečius.

Susirinkusi kelių šimtų žmonių minia tarsi pasidalijo į dvi dalis: vieniems reginys patiko ir nosinaitėmis jie braukė ne tik nuo karščio ant veido susikaupusius prakaito lašelius, tačiau ir ašaras , kitiems - oratorijoje trūko aiškumo ir jie mieliau plepėjo su draugais ar šeimos nariais.

" Norėčiau, kad G.Kuprevičius daugiau nekurtų tokių nesuprantamų dalykų: trimitas - vienam kampe, būgnas - kitam. Šį kūrinį kompozitorius kūrė kompozitoriams, o ne paprastiems žmonėms, - apie netradicinį muzikantų išsidėstymą aikštėje mintimis dalijosi kaunietis Vytautas Januškevičius. - Aš istoriją išmanau, tačiau man renginyje trūko išsamesnio paaiškinimo. Kodėl oratorija buvo liūdna, juk mes laimėjome mūšį, tad ji turėjo būti linksma, o čia vien ašaros?"

Kiti reginio dalyviai netradicinį muzikantų išsidėstymą vadino "nei šiokiu nei tokiu eksperimentu" ar "puikiu ir neįprastu spendimu".

"Reikėtų kuo daugiau tokių renginių - labai jaukus pasirodymas. Tiems, kuriems trūko paaiškinimų, tegul pasiskaito istorijos vadovėlius. Neskaičius knygos - nieko nesuprasi", - turiningu vakaru džiaugėsi kaunietės Elena Mikaliauskienė bei Laima Jamontienė.

Trečiadienį dienraščiui „Kauno diena“ kompozitorius G. Kuprevičius teigė, jog baletas, fejerverkai, motociklai  ir kiti pompastikos elementai jam yra svetimi ir pažadėjo, kad minint svarbų istorijos įvykį kalbės muzikos kalba. Pažadus jis ištesėjo.

Žalgirio 600 – ąsias metines paminėti skirtame renginyje dalyvavo ir Kauno valstybinis choras, vadovaujamas Petro Bingelio, bei Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“, vadovaujamas Vytauto Ramančiūno.

Primename, kad oratorija nebuvo vienintelis renginys Kaune šiai šventei paminėti. Vidurdienį Kauno meras Andrius Kupčinskas  prie Vytauto paminklo įleido plieno kapsulę su žemėmis, kurios šiais metais buvo parsivežtos  iš Žalgirio mūšio vietos, kur buvo pralieta ir lietuvių kraujo. Paminėjimo metu buvo atidengta ir informacinė lenta, kurioje pateikiama informacija apie Vytautą Didįjį bei Žalgirio mūšį lietuvių ir anglų kalbomis.


Šiame straipsnyje: žalgirio mūšis

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių