Vyriausybė nacionaliniam stadionui neskirs nė lito

1 mln. litų – tiek kainuotų nacionalinio stadiono galimybių studija, kuri atsakytų į klausimą: kokią naudą iš stadiono galėtų išpešti Vilnius, o kartu ir visa Lietuva.

Be šios Vyriausybė net stadiono griaučių išsaugojimui lėšų skirti nežada.

Kas užbaigs betonavimo darbus?

Beveik metus ant Šeškinės kalvų styro nejudinami nacionalinio stadiono griaučiai. Juos 2007 m. Vilniaus miesto savivaldybės iniciatyva pradėjo ręsti bendrovė „Veikmė“. Tuomet Vilnių valdžiusi Tvarkos ir teisingumo partija projekto ėmėsi skubos tvarka, tačiau statybas pradėjo neturėdami aiškaus finansavimo. Tebuvo Vyriausybės pažadas skirti 200 mln. litų iš investicinės programos.

Kilus įvairių dvejonių, ar skaidriai vykdoma stadiono statyba, objektui tebuvo skirta vos pusė minėtos sumos – 100 mln. litų. Kita dalis buvo paaukota pedagogų atlyginimas. Nuo tos akimirkos sustojo ir stadiono statybos. Ir šiandien kyšo nebaigti betonuoti objekto griaučiai, kurie kelia nerimą ne tik Vilniaus miesto savivaldybei, bet ir Vyriausybei.

Pirmadienį Vilniaus savivaldybėje viešintiems Vyriausybės atstovams sostinės valdžia pateikė planą, kaip būtų galima užbaigti skubotai pradėtas statybas. Mat teismui panaikinus sutartį dėl stadiono statybos su „Veikme“, neliko nei rangovo, nei lėšų net būtiniausiems betonavimo darbams.  Esą pradžiai reiktų iš valstybinio biudžeto gauti apie 15 mln. litų armatūros betonavimo darbams baigti, kad pagrindinės stadiono konstrukcijos dėl temperatūros svyravimų ir drėgmės nesutrūnytų. Antraip 100 mln. litų kainavusias konstrukcijas gali tekti nugriauti. Savivaldybė šių lėšų neturi, todėl siūlyta naštą užkrauti Vyriausybei.

Vyriausybė kratosi investicijų į stadioną

Išgirdusi siūlymą Finansų ministrė Ingrida Šimonytė buvo kategoriška – tokių įsipareigojimų Finansų ministerija nė neketina prisiimti, kol neparengta stadiono galimybių studija. Jai pritarė ir pats posėdžiui vadovavęs Premjeras Andrius Kubilius. Savivaldybė sutinka rengti stadiono galimybių studiją, tačiau preliminari 1 mln. litų suma už darbą miestui taip pat nepakeliama. Siūloma lėšas dalytis pusiau su Kūno kultūros ir sporto departamentu.

„Tokios studijos nėra, dėl to teikiame šį klausimą Vyriausybei. Klausiame, ką darome su stadionu? Ta studija atsakys į visus klausimus, bet savivaldybė nėra nusiteikusi viena skirti lėšų klausimui, kuris vėliau galbūt bus nereikalingas“, - prašymą motyvavo stadiono problematiką pristatęs Vilniaus vicemeras Romas Adomavičius.

„Niekas nepastabėjo, kad šitas stadionas pasidarė Vilniaus stadionu. Mums pakliuvo tokia garbė, kad jis šiame mieste būtų pastatytas, tačiau Vilnius nepajėgus nei praktiškai, nei finansiškai išspręsti jo statybos. Bet neužmirškime, kad tai - nacionalinis stadionas, kuris tik statomas Vilniaus mieste“, - Vyriausybės atstovus bandė palenkti ir vicemeras Gintautas Babravičius.

Po diskusijos sutarta tik dėl būtinybės atlikti galimybių stadiono galimybių studiją. Tačiau kas už ją mokės – kol kas nežinia. Vyriausybės nuomone, šią naštą galėtų prisiimti savivaldybė. Finansų ministrė atskleidė, kad tokios galimybių studijos negali kainuoti 1 mln. litų. Esą praktika rodo, kad tokios paslaugos apsiriboja vienu - keliais šimtais tūkst. litų.

Stadioną užbaigtų privati kompanija

Atlikus stadiono galimybių studiją būtų sprendžiami esamų stadiono konstrukcijų betonavimo klausimas, o taip pat ir paties stadiono pabaigtuvės. Likusius stadiono statybos darbus bei užbaigto statinio eksploataciją siūloma patikėti privačiam investuotojui. Savivaldybė galėtų skelbti konkursą statytojo bei stadiono operatoriaus paieškoms. Šiuo metu yra dvi užsienio kompanijos, besidominčios stadiono pabaigtuvėmis. Privatus investuotojas stadioną galėtų užbaigti savomis lėšomis, tačiau tokiu atveju savivaldybei tektų jų investuotą dalį per kelis dešimtmečius grąžinti.

Nacionalinio stadiono statyba - Vilniaus miesto savivaldybei per sunkus uždavinys. Mat preliminariai skaičiuojama, kad stadiono pabaigtuvėms reiktų dar apie 300 mln. litų. Tikrąją kainą parodytų konkursas. Tačiau privačiai bendrovei ir šios pritrauktiems bankams investuotą sumą tektų sugrąžinti iškart po statybų pabaigos. Planuojama, kad stadionas duris atverti galėtų apie 2013 m.

Jeigu mokėjimai būtų išdėstyti per 10 metų,  kasmet laimėtojui tektų atriekti po 57 mln. litų. Jeigu pavyktų susitarti dėl atsiskaitymų per 15 metų, kasmet reikėtų mokėti po 44 mln. litų. Nė vienu atveju savivaldybė negali prisiimti šių finansinių įsipareigojimų. Siūloma Vyriausybei pasirašyti įsipareigojimą, kad ji kasmet numatytų būtinus stadiono pabaigtuvėms milijonus.

Vyriausybė be galimybių studijos tokių įsipareigojimų nė neketina prisiimti. Tačiau A.Kubilius leido suprasti kad stadiono našta nebus užkraunama vienai Vilniaus miesto savivaldybei.

„Dėl 15 mln. betonavimui - atskira problema, kurią reikia svarstyti. Pirmiausia reikia išsiaiškinti, koks čia santykis savivaldybės ir Vyriausybės. Ar galime tokius paveldėtus projektus palikti vienai savivaldybei – kyla daug abejonių. Vadovaujantis tokia logika jai galėtume palikti visas Vilniuje nebaigtas statybas, galėtume atiduoti net nebaigtus Valdovų rūmus“, - viltį miesto valdžiai suteikė A.Kubilius.


Šiame straipsnyje: nacionalinis stadionas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių