Vyriausybė apsisprendė dėl Klaipėdos uosto dividendų

Klaipėdos uostas iš pernai uždirbto pelno šiais metais į valsybės biudžetą turės sumokėti simbolinius dividendus - 1 proc. paskirstytinojo pelno, - galutinai antradienį apsisprendė Vyriausybė.

Paprastai valstybės įmonės privalo mokėti 50 proc. paskirstytinojo pelno dividendų.

Pernai Uosto direkcija į valstybės biudžetą pervedė 50 proc. nuo savo pelno, t. y. 34 mln. litų.

Dėl šios priežasties nukentėjo Uosto direkcijos finansinis pajėgumas, todėl buvo dedamos pastangos, kad pelnas 100 proc. būtų paliekamas Uosto direkcijos veiklai įgyvendinti – šiuo klausimu buvo teikiami argumentuoti siūlymai atleisti Uosto direkciją nuo šio mokesčio, - teigiama Klaipėdos uosto pranešime spaudai.

Uosto direkcija vykdo investicinius uosto infrastruktūros plėtros projektus naudodama nuosavas, ES ir skolintas lėšas. Iš valstybės biudžeto Uosto direkcija lėšų negauna. Klaipėdos uostas, kaip ir numatoma Šventosios uosto plėtra, veikia viešo ir privataus kapitalo derinimo (PPP) principu – Uosto direkcija investuoja į uosto infrastruktūrą (krantines, geležinkelio ir autotransporto privažiuojamuosius kelius, atlieka gilinimo darbus), o uosto naudotojai – į suprastruktūrą (krovos techniką, sandėlius ir pan.). Uosto direkcijos investicijos pritraukia dvigubai didesnę privačių investicijų apimtį.

Uosto direkcija finansuoja daug didžiulę naudą kuriančių projektų. Investuojant į krovos veiklai reikalingą infrastruktūrą yra vertinama papildoma krovos apimtis ir papildomos Uosto direkcijos pajamos įgyvendinus projektą. Investuojant į laivų statybai ir remontui reikalingą infrastruktūrą yra vertinama papildoma pridėtinė vertė, kuri bus sukurta įgyvendinus projektą. Be šių projektų, Uosto direkcija įgyvendina ir socialinius projektus, kurie negeneruoja finansinės grąžos Uosto direkcijai (pvz. Šventosios uosto atstatymo darbai bei Mažųjų ir pramoginių laivų prieplaukos statyba).

Dėl 2001–2011 metais investicijų į infrastruktūrą Uosto direkcijos valdomo turto vertė išaugo 535 mln. Lt (nuo 636 mln. Lt iki 1 171 mln. Lt). 2001–2011 m. metinė krovos apimtis išaugo 19,4 mln. t (nuo 17,2 mln. t. iki 36,6 mln. t).

Ernst & Young duomenimis, 2011 metais 1 tona krovinių, perkrautų per Klaipėdos uostą, valstybės biudžetui užtikrino 11,23 Lt pajamų.

Atsiperkančių investicijų į Klaipėdos uosto infrastruktūrą poreikis yra 1 026 mln. Lt.

2012–2014 metais Uosto direkcijos investicijoms numatoma suma sudaro 658,5 mln. Lt. Iš tos sumos skirta ir įgyvendinti SGD terminalo, kuriam Uosto direkcija skirs 170 mln. Lt nuosavų lėšų, infrastruktūros komponentus.

Uosto direkcijai nepakanka 367 mln. Lt likusiems atsiperkantiems uosto infrastruktūros investiciniams projektams. Be to, Uosto direkcija artimoje ateityje papildomai turės investuoti apie 40 mln. Lt į nulinės krantinės, skirtos Visagino AE įrengimų krovai, statybą.

Dalį pelno perdavus biudžetui, nuosavų lėšų, skiriamų grąžinti investicijas ir paskolas, apimtis ženkliai sumažėtų.


Šiame straipsnyje: Klaipėdos uostasdividendai

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Klaipėdoje griūvantys balkonai – tiksinti bomba
    Klaipėdoje griūvantys balkonai – tiksinti bomba

    Nuo daugiabučių namų fasadų byrantis tinkas, susidėvėję vamzdynai, trupantys stogai ir balkonai – visų namo gyventojų problema ir atsakomybė. Tačiau apie tai žmonėms nuolat aiškinantys pastatų administratoriai atsimuša į abej...

  • Klaipėdos teritorinėje darbo biržoje – nauja vadovė
    Klaipėdos teritorinėje darbo biržoje – nauja vadovė

    Besibaigiant Darbo biržos reformai, Klaipėdos teritorinis padalinys liko ir be direktoriaus, ir be pavaduotojo. ...

    2
  • Lygiadienį uostamiestyje koregavo vėjas
    Lygiadienį uostamiestyje koregavo vėjas

    Dienos ir nakties pusiausvyros pažymėti į Dreverną susirinkusius žmones baidė smarkus vėjas ir staiga vis užklumpantis lietus. Kad ir susigūžę, jie palydėjo saulę ir pasitiko tamsųjį metų laiką. ...

  • Pajūrio moksleiviams – pramonininkų dovana
    Pajūrio moksleiviams – pramonininkų dovana

    Susipažinti su naujausiomis technologijomis gyvai Klaipėdos moksleivius paskatino miesto pramonininkai, dovanodami jiems kelionę į sostinę, kur vyko inovacijų renginys #SWITCH!, skirtas pačioms karščiausioms skaitmeninės rinkos kryptims –...

  • Geriausi „Švyturių ralyje“ – klaipėdiečiai
    Geriausi „Švyturių ralyje“ – klaipėdiečiai

    Smiltynėje šeštadienį startavo didžiulio populiarumo sulaukęs jau 6-asis "Švyturių ralis", pakvietęs į pažintinį turą po į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktą Kuršių neriją. Lenktynių geriausia...

  • Klaipėdos meras: daugiabučių kiemuose – ir naujos aikštelės, ir nauji šviestuvai
    Klaipėdos meras: daugiabučių kiemuose – ir naujos aikštelės, ir nauji šviestuvai

    Dienraštis "Klaipėda" tęsia rubriką "Klausk Klaipėdos valdžios drąsiai", kur tradiciškai skelbia miesto mero Vytauto Grubliausko ir savivaldybės administracijos atsakymus į skaitytojų klausimus. Šį kartą į s...

    28
  • Klaipėdos taršos problemos sprendimai juda į priekį
    Klaipėdos taršos problemos sprendimai juda į priekį

    Jau ne vienerius metus klaipėdiečiai skundžiasi vis labiau varginančiais nemaloniais kvapais ir padidėjusia oro tarša. Tai buvo ypač jaučiama karštomis vasaros dienomis. Reaguojant į gyventojų skundus, Vyriausybėje ir savivaldybėje vyk...

    13
  • „Švyturio“ arenoje šurmuliavo mados ir grožio mugė
    „Švyturio“ arenoje šurmuliavo mados ir grožio mugė

    Klaipėdiečiai šeštadienį traukė į "Švyturio" areną, kur vyko didžiausia nemokama mados ir grožio mugė "Design for life". Po vienu stogu buvo galima rasti visko – nuo drabužių iki kosmetikos ar net inter...

  • Žygeivių subjuręs oras neišgąsdino
    Žygeivių subjuręs oras neišgąsdino

    Nors šeštadienio rytas pasitaikė itin lietingas ir vėjuotas, į žygį pajūriu išsiruošė tūkstančiai dalyvių iš visos Lietuvos. Kai kurie paplūdimiu nupėdinti ketina net 100 kilometrų. Tokį atstumą planuojama įve...

    1
  • Švedas – Ukrainos ir Lietuvos draugas
    Švedas – Ukrainos ir Lietuvos draugas

    Žurnalistas, dokumentinių filmų kūrėjas, vertėjas ir visuomenininkas švedas Jonas Ohmanas Lietuvoje gyvena jau kelis dešimtmečius. Pastaraisiais metais jis vadovauja Ukrainos paramos organizacijai "Blue/Yellow" ir aktyviai remia ...

    21
Daugiau straipsnių