Vyriausybė apsisprendė dėl Klaipėdos uosto dividendų

Klaipėdos uostas iš pernai uždirbto pelno šiais metais į valsybės biudžetą turės sumokėti simbolinius dividendus - 1 proc. paskirstytinojo pelno, - galutinai antradienį apsisprendė Vyriausybė.

Paprastai valstybės įmonės privalo mokėti 50 proc. paskirstytinojo pelno dividendų.

Pernai Uosto direkcija į valstybės biudžetą pervedė 50 proc. nuo savo pelno, t. y. 34 mln. litų.

Dėl šios priežasties nukentėjo Uosto direkcijos finansinis pajėgumas, todėl buvo dedamos pastangos, kad pelnas 100 proc. būtų paliekamas Uosto direkcijos veiklai įgyvendinti – šiuo klausimu buvo teikiami argumentuoti siūlymai atleisti Uosto direkciją nuo šio mokesčio, - teigiama Klaipėdos uosto pranešime spaudai.

Uosto direkcija vykdo investicinius uosto infrastruktūros plėtros projektus naudodama nuosavas, ES ir skolintas lėšas. Iš valstybės biudžeto Uosto direkcija lėšų negauna. Klaipėdos uostas, kaip ir numatoma Šventosios uosto plėtra, veikia viešo ir privataus kapitalo derinimo (PPP) principu – Uosto direkcija investuoja į uosto infrastruktūrą (krantines, geležinkelio ir autotransporto privažiuojamuosius kelius, atlieka gilinimo darbus), o uosto naudotojai – į suprastruktūrą (krovos techniką, sandėlius ir pan.). Uosto direkcijos investicijos pritraukia dvigubai didesnę privačių investicijų apimtį.

Uosto direkcija finansuoja daug didžiulę naudą kuriančių projektų. Investuojant į krovos veiklai reikalingą infrastruktūrą yra vertinama papildoma krovos apimtis ir papildomos Uosto direkcijos pajamos įgyvendinus projektą. Investuojant į laivų statybai ir remontui reikalingą infrastruktūrą yra vertinama papildoma pridėtinė vertė, kuri bus sukurta įgyvendinus projektą. Be šių projektų, Uosto direkcija įgyvendina ir socialinius projektus, kurie negeneruoja finansinės grąžos Uosto direkcijai (pvz. Šventosios uosto atstatymo darbai bei Mažųjų ir pramoginių laivų prieplaukos statyba).

Dėl 2001–2011 metais investicijų į infrastruktūrą Uosto direkcijos valdomo turto vertė išaugo 535 mln. Lt (nuo 636 mln. Lt iki 1 171 mln. Lt). 2001–2011 m. metinė krovos apimtis išaugo 19,4 mln. t (nuo 17,2 mln. t. iki 36,6 mln. t).

Ernst & Young duomenimis, 2011 metais 1 tona krovinių, perkrautų per Klaipėdos uostą, valstybės biudžetui užtikrino 11,23 Lt pajamų.

Atsiperkančių investicijų į Klaipėdos uosto infrastruktūrą poreikis yra 1 026 mln. Lt.

2012–2014 metais Uosto direkcijos investicijoms numatoma suma sudaro 658,5 mln. Lt. Iš tos sumos skirta ir įgyvendinti SGD terminalo, kuriam Uosto direkcija skirs 170 mln. Lt nuosavų lėšų, infrastruktūros komponentus.

Uosto direkcijai nepakanka 367 mln. Lt likusiems atsiperkantiems uosto infrastruktūros investiciniams projektams. Be to, Uosto direkcija artimoje ateityje papildomai turės investuoti apie 40 mln. Lt į nulinės krantinės, skirtos Visagino AE įrengimų krovai, statybą.

Dalį pelno perdavus biudžetui, nuosavų lėšų, skiriamų grąžinti investicijas ir paskolas, apimtis ženkliai sumažėtų.


Šiame straipsnyje: Klaipėdos uostasdividendai

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Ant Žardės piliakalnio atgijo protėvių dvasia
    Ant Žardės piliakalnio atgijo protėvių dvasia

    Minint rudens lygiadienį klaipėdiečiai pakviesti iš naujo atrasti pietinėje miesto dalyje esantį Žardės piliakalnį. Atvykusieji galėjo pamatyti ir daugiau sužinoti, kaip gyveno kuršių gentis, taip pat apie jų papročius. ...

    2
  • Atskleidė kuršių ir žemaičių piliakalnių išskirtinumą
    Atskleidė kuršių ir žemaičių piliakalnių išskirtinumą

    Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje atidaryta Sauliaus Gudo fotografijų paroda „Pagoniška Lietuva: kuršių ir žemaičių piliakalniai“, skirta Piliakalnių metams. ...

    1
  • Startavo Liepų gatvės dalies remontas <span style=color:red;>(ribojamas eismas)</span>
    Startavo Liepų gatvės dalies remontas (ribojamas eismas)

    Uostamiesčio vairuotojų laukia nauji iššūkiai. Šeštadienį pradėtas remontuoti Liepų gatvės ruožas nuo J.Karoso iki Liepų, Manto ir Naujojo Sodo gatvių sankryžos. ...

    6
  • Kviečia pašventinti ir automobilius, ir vežimėlius
    Kviečia pašventinti ir automobilius, ir vežimėlius

    Ratuoti klaipėdiečiai sekmadienį kviečiami į Marijos Taikos Karalienės bažnyčią, esančią Rumpiškės gatvėje. ...

    3
  • Palanga švenčia Baltų vienybės dieną
    Palanga švenčia Baltų vienybės dieną

    Šiandien Palangoje – ypatinga šventė. Tarpvalstybiniu lygiu minėdamas Baltų vienybės dieną, didžiausias šalies kurortas tapo tiltu, jungiančiu dvi baltų valstybės ­– Lietuvą ir Latviją. ...

    3
  • Pietinėje miesto dalyje – permainos
    Pietinėje miesto dalyje – permainos

    Gražėja viešosios erdvės, dėl kurių klaipėdiečiai reikšdavo kone didžiausią nepasitenkinimą. Veikiausiai jau lapkritį bus sutvarkyta teritorija prie vadinamosios trečiosios poliklinikos, taip pat ir Žardininkų aikštė. ...

    7
  • Nebeliks „gyvosios“ eilės
    Nebeliks „gyvosios“ eilės

    Gyvenamąją vietą norinčių deklaruoti klaipėdiečių laukia pokyčiai. Nuo spalio 2-osios jie nebebus laukiami vadinamosiose gyvosiose eilėse. Žadama priimti tik iš anksto užsiregistravusius interesantus. ...

  • Fantastas, pagaliau sugrįžęs namo
    Fantastas, pagaliau sugrįžęs namo

    Steampunk'as – nuo realybės kiek nutolęs fantastikos žanras, kilęs iš Viktorijos epochos laikų. Lietuvoje šios kultūros puoselėtojų, ko gero, tėra vienas kitas. Vienas tokių – Andrius Tapinas, būtent steampunk’o s...

  • Į pajūrį įsiverš bobų vasara
    Į pajūrį įsiverš bobų vasara

    Pajūrį merkę stiprūs lietūs pasitrauks. Juos pakeis šilti, saulėti, sausi ir malonūs orai – prasidės gyventojų taip laukta bobų vasara. Tačiau, kaip ir šiųmetė vasara, ji nestebins šilumos rekordais. ...

    1
  • Karo klajūnų odisėja
    Karo klajūnų odisėja

    Kelios senos fotografijos ir nedidelis albumas su palinkėjimais tada dar septynmetei mergaitei – tai beveik ir viskas, kas šiandien mena internuotų lenkų karininkų ir karių buvimą Lietuvos pajūryje. Keturiems tūkstančiams kariški...

Daugiau straipsnių