V.Vareikis: dėl Klaipėdos prijungimo Lietuva turi išėjimą į jūrą

Prieš 90 metų prijungus Klaipėdos kraštą prie Lietuvos, šalis įgijo vienintelį jūrų uostą ir išėjimą į Baltijos jūrą, šio istorinio įvykio svarbą pabrėžė klaipėdietis istorikas Vygantas Vareikis.

„Šito sukilimo dėka turime vienintelį jūrų uostą ir vienintelį saugų natūralų išėjimą į jūrą“, - pirmadienį per spaudos konferenciją Seime sakė jis.

„Pats įvykęs sukilimas prieš 90 metų yra sėkmingiausias tuometis Lietuvos užsienio politikos žingsnis, skatinęs ir tarptautinį Lietuvos nepriklausomybės pripažinimą“, - įvykio reikšmę akcentavo parlamentarė Irena Šiaulienė.

Sausio 15-ąją sukanka 90 metų nuo Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos teritorijos. 2013-uosius Seimas yra paskelbęs Klaipėdos krašto metais.

„Reikia pasidžiaugti, kad ši diena pagaliau sulaukė deramo dėmesio ne tik Klaipėdos krašte, bet ir čia, Lietuvos Seime. (...) Šie metai paskelbti Klaipėdos krašto metais, tai, sakyčiau, deramas įvertinimas po tiekos metų. Ačiū Dievui, nereikėjo klaidžioti 40 metų po dykumą kaip Mozei, kad tai suprastų, tam pakako 20 metų ir tikiuosi, kad daugiau diskusijų dėl to nebus“, - per spaudos konferenciją pareiškė Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.

Pasak istoriko, Klaipėdos krašto prijungimo istorija vadinama drąsiausiu Lietuvos žingsniu tarpukariu.

„Jeigu Vilniaus kraštas iš dalies buvo atsiimtas lietuvių ir iš dalies Stalino nutarimu, tai Klaipėdos kraštas atkariautas didžiąja dalimi lietuvių pastangomis“, - kalbėjo V.Vareikis.

Jo teigimu, stebuklu galima pavadinti faktą, kad Klaipėda atiteko Lietuvai, nes tuomet šiame krašte, o ypač Klaipėdos mieste, dominavo vokiškas pradas.

„1922 metais pradėjo aiškėti, kad Klaipėdos kraštas greičiausiai taps laisvuoju kraštu kaip Gdanskas - laisvasis miestas, laisvasis kraštas, laisvasis uostas, kuriame visos valstybės turėtų interesų (...) Todėl 1922 metų pradžioje pradeda gimti idėja, kad kraštą reikėtų užimti jėga, apsimetus, jog tai yra vietos gyventojų sukilimas“, - pasakojo istorikas.

Anot jo, pirmasis šią idėją pranešė Lietuvos įgaliotinis Klaipėdos kraštui Jonas Žilius.

„1922 metais lietuviai pradeda organizuoti tam tikrus žygius (į Klaipėdos kraštą - BNS), siųsti žvalgus (...). Jie galutinai įsitikina, kad vietos gyventojai nesukils ir net tarp vietos gyventojų sukilimo vado rasti nepavyksta“, - sakė V.Vareikis.

Jo tvirtinimu, 1922 metų pabaigoje sužinojęs, kad Paryžiuje apsispręsta dėl laisvojo krašto statuso suteikimo Klaipėdai, ministras pirmininkas ir užsienio reikalų ministras Ernestas Galvanauskas slaptame Ministrų tarybos posėdyje pareiškė, kad reikia pradėti organizuoti sukilimą. Buvo suformuota Ypatingoji rinktinė su 1500 karių, kurie 1923 metų sausio 10 dieną įžengė į Klaipėdos kraštą. Per karo veiksmus žuvo dvylika lietuvių, iš jų - keturi šauliai ir aštuoni kariai, du prancūzai ir vienas vokiečių žandaras.

„Praėjus mėnesiui didžiosios valstybės pripažino, kad Klaipėdos kraštas atitenka Lietuvai autonomijos pagrindais“, - sakė V.Vareikis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

vietinis

vietinis portretas
„1922 metais pradėjo aiškėti, kad Klaipėdos kraštas greičiausiai taps laisvuoju kraštu kaip Gdanskas - laisvasis miestas, laisvasis kraštas, laisvasis uostas, kuriame visos valstybės turėtų interesų" - rašo V.Vareikis... ir džiaugiasi, kad tai neįvyko. Deja, buvo praleistas šansas turint laisvo miesto statusą sparčiai vystyti Klaipėdą ir uostą, nes užgrobus lietuviams miestą praktiškai sustojo prekyba uoste ir Klaipėdos plėtra. Nėra ko džiaugtis.

mažasis Kaimelis

mažasis Kaimelis portretas
Lietuviai negali tvarkytis jūroje. Ne jūrinis mentalitetas pas didžlietuvius. ne tie žmonės Klaipėdos kraštą "valdo". Vien Prunskienės pareiškimai, kad Lietuvai nereikia tokio (?) žvejybos laivyno, koks buvo iki Litrybpromo ("Jūra") išgrobstymo parodo didžlietuvių požiūrį į uostus, jūrų verslą, okeaninę žvejybą. Lietuviui ir cheminių menkių su kirmėlėtomis stintomis gana, ar ne, Vilniaus ponai? :))) Vat šikti į paplūdimius bei senus prarūkytus restoranus , kaip stalininis Meridianas "remontuoti"- tai čia jau jūrinės dvasios pagauti entuziastai jaučiasi Klaipėdos mylėtojais... Klounai. Karalienė Luizė, garbieji Klaipėdos krašto veikėjai gerabuose vartosi, matydami, ką jus su Klaipėda- Memeliu darote.

Skerslatvis

Skerslatvis  portretas
Didžlietuvio "jūrinis mentalitetas" tai - "kurortinė romantika", o ne nuolatinis gyvenimas ir darbas mūsų mieste. Iš Lietuvos Kuršo ir Žiemgalos išėjo daug gerų jūrininkų, bet jų aišku ne tiek daug, kiek yra kitų bebaimių jūrai mūsų Lietuvos piliečių, pavyzdžiui klaipėdiečių jūrinių dinastijų slavų kilmės. Bet tai nesvarbu, svarbu kad mes kartu ir dirbam mūsų miesto labui ir dėl bendravimo kalbos mums niekad nebus sunkumų. O dėl "sukilimo", geriau nesakykite. Kaprizingai damai poniai Istorijai labiau patiktu žodis - "prijungimas"...
VISI KOMENTARAI 18
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Klaipėdoje šilumos kaina išlieka mažesnė nei prieš metus
    Klaipėdoje šilumos kaina išlieka mažesnė nei prieš metus

    Klaipėdos ir Gargždų miestams centralizuotai šilumą gaminančios ir tiekiančios bendrovės "Klaipėdos energija" valdyba paskelbė, kokios šilumos kainos laukia jos klientų 2017 m. kovo mėnesį. Šį pavasarį uostamiestis ...

  • Kaunui ir Klaipėdai – paskutinis šansas
    Kaunui ir Klaipėdai – paskutinis šansas

    Antradienis yra paskutinė diena Kaunui su Klaipėda pateikti patikslintas ir papildytas paraiškas galutinei Europos kultūros sostinės atrankai. ...

    2
  • Klaipėdos miesto gatvėse – chaosas
    Klaipėdos miesto gatvėse – chaosas

    Nors specialus planas, numatantis, kaip turėtų būti statomi informaciniai ženklai, parengtas prieš dešimtmetį, mieste vyrauja chaosas. Kai kuriose senamiesčio vietose pastebimas ženklų perteklius, kliūva ir nevieningas namų ženklinimas...

    8
  • Uostamiesčio kiemuose – purvo vonios
    Uostamiesčio kiemuose – purvo vonios

    Lietingi orai ir nedrausmingi vairuotojai uostamiesčio daugiabučių namų kiemus pavertė purvynais. Ant pažliugusių vejų automobilius paliekantys arba jomis važiuojantys gyventojai žaliuosius plotus taip išmaurojo, jog šie dabar primena b...

    2
  • Uoste – senų laikų aidai
    Uoste – senų laikų aidai

    Iš trumpalaikio sovietinio projekto į svarų ekonominį darinį išaugusi Tarptautinė perkėla, kaip neramiais laikais gimęs žmogus, išgyveno ir džiugių, ir tragiškų įvykių. Čia aidėjo ne tik valstybės vadovų tostai, bet...

    3
  • Artėjant pavasariui būkime budrūs keliuose
    Artėjant pavasariui būkime budrūs keliuose

    Atslūgus šalčiams ir ištirpus sniegui, automobilių vairuotojai neturėtų atsipalaiduoti. Pavojų kelia permainingi orai. Dėl drėgmės ir iš žemės nepasitraukusio įšalo susiformuoja vadinamasis juodas ledas, kurio nesimato. ...

  • Kodėl policijos vadovai slėpėsi po kaukėmis?
    Kodėl policijos vadovai slėpėsi po kaukėmis?

    Savaitgalį gatvėje sutikę Policijos departamento generalinį komisarą Liną Pernavą, ryšintį moteriška skarele, gyventojai turėjo gerokai nustebti. ...

    1
  • Planuoja atnaujinti jaunimo centro sporto salę
    Planuoja atnaujinti jaunimo centro sporto salę

    Uostamiesčio valdžia planuoja atnaujinti Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centro, esančio Puodžių gatvėje, sporto salę. Bus bandoma pastarosios remontui gauti ES finansavimą. ...

  • Pasitiks didžiuosius kruizinius laivus
    Pasitiks didžiuosius kruizinius laivus

    Klaipėdos uoste ir toliau planuojama kultūrine programa sutikti atplaukiančius kruizinius laivus. ...

    3
  • Rūpesčiai dėl Drevernos laivybos kanalo
    Rūpesčiai dėl Drevernos laivybos kanalo

    Klaipėdos rajono savivaldybė paskelbė naują konkursą dėl vandens kelio nuo Drevernos iki Juodkrantės eksploatavimo 2017 metais. ...

    3
Daugiau straipsnių