V.Vareikis: dėl Klaipėdos prijungimo Lietuva turi išėjimą į jūrą

Prieš 90 metų prijungus Klaipėdos kraštą prie Lietuvos, šalis įgijo vienintelį jūrų uostą ir išėjimą į Baltijos jūrą, šio istorinio įvykio svarbą pabrėžė klaipėdietis istorikas Vygantas Vareikis.

„Šito sukilimo dėka turime vienintelį jūrų uostą ir vienintelį saugų natūralų išėjimą į jūrą“, - pirmadienį per spaudos konferenciją Seime sakė jis.

„Pats įvykęs sukilimas prieš 90 metų yra sėkmingiausias tuometis Lietuvos užsienio politikos žingsnis, skatinęs ir tarptautinį Lietuvos nepriklausomybės pripažinimą“, - įvykio reikšmę akcentavo parlamentarė Irena Šiaulienė.

Sausio 15-ąją sukanka 90 metų nuo Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos teritorijos. 2013-uosius Seimas yra paskelbęs Klaipėdos krašto metais.

„Reikia pasidžiaugti, kad ši diena pagaliau sulaukė deramo dėmesio ne tik Klaipėdos krašte, bet ir čia, Lietuvos Seime. (...) Šie metai paskelbti Klaipėdos krašto metais, tai, sakyčiau, deramas įvertinimas po tiekos metų. Ačiū Dievui, nereikėjo klaidžioti 40 metų po dykumą kaip Mozei, kad tai suprastų, tam pakako 20 metų ir tikiuosi, kad daugiau diskusijų dėl to nebus“, - per spaudos konferenciją pareiškė Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.

Pasak istoriko, Klaipėdos krašto prijungimo istorija vadinama drąsiausiu Lietuvos žingsniu tarpukariu.

„Jeigu Vilniaus kraštas iš dalies buvo atsiimtas lietuvių ir iš dalies Stalino nutarimu, tai Klaipėdos kraštas atkariautas didžiąja dalimi lietuvių pastangomis“, - kalbėjo V.Vareikis.

Jo teigimu, stebuklu galima pavadinti faktą, kad Klaipėda atiteko Lietuvai, nes tuomet šiame krašte, o ypač Klaipėdos mieste, dominavo vokiškas pradas.

„1922 metais pradėjo aiškėti, kad Klaipėdos kraštas greičiausiai taps laisvuoju kraštu kaip Gdanskas - laisvasis miestas, laisvasis kraštas, laisvasis uostas, kuriame visos valstybės turėtų interesų (...) Todėl 1922 metų pradžioje pradeda gimti idėja, kad kraštą reikėtų užimti jėga, apsimetus, jog tai yra vietos gyventojų sukilimas“, - pasakojo istorikas.

Anot jo, pirmasis šią idėją pranešė Lietuvos įgaliotinis Klaipėdos kraštui Jonas Žilius.

„1922 metais lietuviai pradeda organizuoti tam tikrus žygius (į Klaipėdos kraštą - BNS), siųsti žvalgus (...). Jie galutinai įsitikina, kad vietos gyventojai nesukils ir net tarp vietos gyventojų sukilimo vado rasti nepavyksta“, - sakė V.Vareikis.

Jo tvirtinimu, 1922 metų pabaigoje sužinojęs, kad Paryžiuje apsispręsta dėl laisvojo krašto statuso suteikimo Klaipėdai, ministras pirmininkas ir užsienio reikalų ministras Ernestas Galvanauskas slaptame Ministrų tarybos posėdyje pareiškė, kad reikia pradėti organizuoti sukilimą. Buvo suformuota Ypatingoji rinktinė su 1500 karių, kurie 1923 metų sausio 10 dieną įžengė į Klaipėdos kraštą. Per karo veiksmus žuvo dvylika lietuvių, iš jų - keturi šauliai ir aštuoni kariai, du prancūzai ir vienas vokiečių žandaras.

„Praėjus mėnesiui didžiosios valstybės pripažino, kad Klaipėdos kraštas atitenka Lietuvai autonomijos pagrindais“, - sakė V.Vareikis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

vietinis

vietinis portretas
„1922 metais pradėjo aiškėti, kad Klaipėdos kraštas greičiausiai taps laisvuoju kraštu kaip Gdanskas - laisvasis miestas, laisvasis kraštas, laisvasis uostas, kuriame visos valstybės turėtų interesų" - rašo V.Vareikis... ir džiaugiasi, kad tai neįvyko. Deja, buvo praleistas šansas turint laisvo miesto statusą sparčiai vystyti Klaipėdą ir uostą, nes užgrobus lietuviams miestą praktiškai sustojo prekyba uoste ir Klaipėdos plėtra. Nėra ko džiaugtis.

mažasis Kaimelis

mažasis Kaimelis portretas
Lietuviai negali tvarkytis jūroje. Ne jūrinis mentalitetas pas didžlietuvius. ne tie žmonės Klaipėdos kraštą "valdo". Vien Prunskienės pareiškimai, kad Lietuvai nereikia tokio (?) žvejybos laivyno, koks buvo iki Litrybpromo ("Jūra") išgrobstymo parodo didžlietuvių požiūrį į uostus, jūrų verslą, okeaninę žvejybą. Lietuviui ir cheminių menkių su kirmėlėtomis stintomis gana, ar ne, Vilniaus ponai? :))) Vat šikti į paplūdimius bei senus prarūkytus restoranus , kaip stalininis Meridianas "remontuoti"- tai čia jau jūrinės dvasios pagauti entuziastai jaučiasi Klaipėdos mylėtojais... Klounai. Karalienė Luizė, garbieji Klaipėdos krašto veikėjai gerabuose vartosi, matydami, ką jus su Klaipėda- Memeliu darote.

Skerslatvis

Skerslatvis  portretas
Didžlietuvio "jūrinis mentalitetas" tai - "kurortinė romantika", o ne nuolatinis gyvenimas ir darbas mūsų mieste. Iš Lietuvos Kuršo ir Žiemgalos išėjo daug gerų jūrininkų, bet jų aišku ne tiek daug, kiek yra kitų bebaimių jūrai mūsų Lietuvos piliečių, pavyzdžiui klaipėdiečių jūrinių dinastijų slavų kilmės. Bet tai nesvarbu, svarbu kad mes kartu ir dirbam mūsų miesto labui ir dėl bendravimo kalbos mums niekad nebus sunkumų. O dėl "sukilimo", geriau nesakykite. Kaprizingai damai poniai Istorijai labiau patiktu žodis - "prijungimas"...
VISI KOMENTARAI 18
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kas mokės kompensacijas už Kuršių nerijoje nugriautus pastatus?
    Kas mokės kompensacijas už Kuršių nerijoje nugriautus pastatus?

    Kuršių nerijoje esančių statinių savininkai ruošiasi teismams. Vyriausybei nutraukus Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano pakeitimų derinimą, teks vykdyti teismų sprendimus – griauti pastatus, o išlaidas ir...

  • ES medaliai – misijos „Sophia“ kariams
    ES medaliai – misijos „Sophia“ kariams

    Klaipėdoje iškilmingoje Karo laivų flotilės rikiuotėje įteikti Europos Sąjungos medaliai šiemet tarptautinėje operacijoje Viduržemio jūroje „Sophia“ dalyvavusiems kariams. ...

  • Verslo liudijimai būstų nuomotojams brangs
    Verslo liudijimai būstų nuomotojams brangs

    Būstų nuomotojams verslo liudijimas kitąmet atsieis gerokai brangiau. Po ilgų diskusijų miesto taryba panaikino lengvatinį euro mokestį, kuris šiemet buvo taikomas šios paslaugos teikėjams. Už verslo liudijimą jiems teks mokėti 209 eur...

    3
  • Apleistų sklypų savininkus toliau auklės mokesčiais
    Apleistų sklypų savininkus toliau auklės mokesčiais

    Nors buvo atliktas naujas masinis žemės vertinimas, klaipėdiečiams žemės mokestis didės nežymiai. Maksimalus tarifas vėl nustatytas apsileidėliams. ...

    2
  • Investuos į išskirtinius žibintus
    Investuos į išskirtinius žibintus

    Miesto tarybos prašoma didinti bendrovės "Gatvių apšvietimas", kurios vienintelė akcininkė yra savivaldybė, įstatinį kapitalą. Lėšos bus panaudotos dekoratyviniams žibintams istorinėje miesto dalyje įrengti. ...

    7
  • Merijoje – Pasaulio žydų kongreso vizitas
    Merijoje – Pasaulio žydų kongreso vizitas

    Klaipėdoje viešėjusius Pasaulio žydų kongreso atstovus džiugina geri vietos bendruomenės ir miesto valdžios santykiai. ...

    2
  • Prie upės pradėjo ardyti fontaną
    Prie upės pradėjo ardyti fontaną

    Dangės skvere pradėta ardyti fontaną, kuris daug metų džiugino miestiečius. Išmontuoti statinį prireikė, nes jo būklė – avarinė. ...

    9
  • Žaidynės prasidėjo KLASCO pergale
    Žaidynės prasidėjo KLASCO pergale

    2017–2018 metų Uosto įmonių darbuotojų žaidynės prasidėjo dramatišku mūšiu boulingo klube. Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) 2-osios komandos taikliarankiai pranoko čempionų vardą apginti sieksiančius Vakarų laiv...

  • Nurašys beviltiškas skolas už šiukšles
    Nurašys beviltiškas skolas už šiukšles

    Miesto tarybos prašoma nurašyti beviltiškas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolas. Dalis nesumokėjusiųjų šio mokesčio mirė, kita – bankrutavo. Didžiausią įsiskolinimų sumą teks...

    7
  • Mokinius švies apie miestui svarbias asmenybes
    Mokinius švies apie miestui svarbias asmenybes

    Klaipėdoje bus pagerbtas dar vienas miestui nusipelnęs žmogus. Miesto taryba pritarė atminimo lentos tarpukario pedagogui, lietuvybės puoselėtojui Martynui Krukiui ant buvusios Klaipėdos mokytojų seminarijos sienos pakabinimui. ...

Daugiau straipsnių