V.Vareikis: dėl Klaipėdos prijungimo Lietuva turi išėjimą į jūrą

Prieš 90 metų prijungus Klaipėdos kraštą prie Lietuvos, šalis įgijo vienintelį jūrų uostą ir išėjimą į Baltijos jūrą, šio istorinio įvykio svarbą pabrėžė klaipėdietis istorikas Vygantas Vareikis.

„Šito sukilimo dėka turime vienintelį jūrų uostą ir vienintelį saugų natūralų išėjimą į jūrą“, - pirmadienį per spaudos konferenciją Seime sakė jis.

„Pats įvykęs sukilimas prieš 90 metų yra sėkmingiausias tuometis Lietuvos užsienio politikos žingsnis, skatinęs ir tarptautinį Lietuvos nepriklausomybės pripažinimą“, - įvykio reikšmę akcentavo parlamentarė Irena Šiaulienė.

Sausio 15-ąją sukanka 90 metų nuo Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos teritorijos. 2013-uosius Seimas yra paskelbęs Klaipėdos krašto metais.

„Reikia pasidžiaugti, kad ši diena pagaliau sulaukė deramo dėmesio ne tik Klaipėdos krašte, bet ir čia, Lietuvos Seime. (...) Šie metai paskelbti Klaipėdos krašto metais, tai, sakyčiau, deramas įvertinimas po tiekos metų. Ačiū Dievui, nereikėjo klaidžioti 40 metų po dykumą kaip Mozei, kad tai suprastų, tam pakako 20 metų ir tikiuosi, kad daugiau diskusijų dėl to nebus“, - per spaudos konferenciją pareiškė Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.

Pasak istoriko, Klaipėdos krašto prijungimo istorija vadinama drąsiausiu Lietuvos žingsniu tarpukariu.

„Jeigu Vilniaus kraštas iš dalies buvo atsiimtas lietuvių ir iš dalies Stalino nutarimu, tai Klaipėdos kraštas atkariautas didžiąja dalimi lietuvių pastangomis“, - kalbėjo V.Vareikis.

Jo teigimu, stebuklu galima pavadinti faktą, kad Klaipėda atiteko Lietuvai, nes tuomet šiame krašte, o ypač Klaipėdos mieste, dominavo vokiškas pradas.

„1922 metais pradėjo aiškėti, kad Klaipėdos kraštas greičiausiai taps laisvuoju kraštu kaip Gdanskas - laisvasis miestas, laisvasis kraštas, laisvasis uostas, kuriame visos valstybės turėtų interesų (...) Todėl 1922 metų pradžioje pradeda gimti idėja, kad kraštą reikėtų užimti jėga, apsimetus, jog tai yra vietos gyventojų sukilimas“, - pasakojo istorikas.

Anot jo, pirmasis šią idėją pranešė Lietuvos įgaliotinis Klaipėdos kraštui Jonas Žilius.

„1922 metais lietuviai pradeda organizuoti tam tikrus žygius (į Klaipėdos kraštą - BNS), siųsti žvalgus (...). Jie galutinai įsitikina, kad vietos gyventojai nesukils ir net tarp vietos gyventojų sukilimo vado rasti nepavyksta“, - sakė V.Vareikis.

Jo tvirtinimu, 1922 metų pabaigoje sužinojęs, kad Paryžiuje apsispręsta dėl laisvojo krašto statuso suteikimo Klaipėdai, ministras pirmininkas ir užsienio reikalų ministras Ernestas Galvanauskas slaptame Ministrų tarybos posėdyje pareiškė, kad reikia pradėti organizuoti sukilimą. Buvo suformuota Ypatingoji rinktinė su 1500 karių, kurie 1923 metų sausio 10 dieną įžengė į Klaipėdos kraštą. Per karo veiksmus žuvo dvylika lietuvių, iš jų - keturi šauliai ir aštuoni kariai, du prancūzai ir vienas vokiečių žandaras.

„Praėjus mėnesiui didžiosios valstybės pripažino, kad Klaipėdos kraštas atitenka Lietuvai autonomijos pagrindais“, - sakė V.Vareikis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

vietinis

vietinis portretas
„1922 metais pradėjo aiškėti, kad Klaipėdos kraštas greičiausiai taps laisvuoju kraštu kaip Gdanskas - laisvasis miestas, laisvasis kraštas, laisvasis uostas, kuriame visos valstybės turėtų interesų" - rašo V.Vareikis... ir džiaugiasi, kad tai neįvyko. Deja, buvo praleistas šansas turint laisvo miesto statusą sparčiai vystyti Klaipėdą ir uostą, nes užgrobus lietuviams miestą praktiškai sustojo prekyba uoste ir Klaipėdos plėtra. Nėra ko džiaugtis.

mažasis Kaimelis

mažasis Kaimelis portretas
Lietuviai negali tvarkytis jūroje. Ne jūrinis mentalitetas pas didžlietuvius. ne tie žmonės Klaipėdos kraštą "valdo". Vien Prunskienės pareiškimai, kad Lietuvai nereikia tokio (?) žvejybos laivyno, koks buvo iki Litrybpromo ("Jūra") išgrobstymo parodo didžlietuvių požiūrį į uostus, jūrų verslą, okeaninę žvejybą. Lietuviui ir cheminių menkių su kirmėlėtomis stintomis gana, ar ne, Vilniaus ponai? :))) Vat šikti į paplūdimius bei senus prarūkytus restoranus , kaip stalininis Meridianas "remontuoti"- tai čia jau jūrinės dvasios pagauti entuziastai jaučiasi Klaipėdos mylėtojais... Klounai. Karalienė Luizė, garbieji Klaipėdos krašto veikėjai gerabuose vartosi, matydami, ką jus su Klaipėda- Memeliu darote.

Skerslatvis

Skerslatvis  portretas
Didžlietuvio "jūrinis mentalitetas" tai - "kurortinė romantika", o ne nuolatinis gyvenimas ir darbas mūsų mieste. Iš Lietuvos Kuršo ir Žiemgalos išėjo daug gerų jūrininkų, bet jų aišku ne tiek daug, kiek yra kitų bebaimių jūrai mūsų Lietuvos piliečių, pavyzdžiui klaipėdiečių jūrinių dinastijų slavų kilmės. Bet tai nesvarbu, svarbu kad mes kartu ir dirbam mūsų miesto labui ir dėl bendravimo kalbos mums niekad nebus sunkumų. O dėl "sukilimo", geriau nesakykite. Kaprizingai damai poniai Istorijai labiau patiktu žodis - "prijungimas"...
VISI KOMENTARAI 18
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Lietus mankštos entuziastų neišgąsdino
    Lietus mankštos entuziastų neišgąsdino

    Nors oras pajūrio šeštadienį nelepino, entuziastai rinkosi Lietuvos jūrų muziejuje į rytinę mankštą. Vis tik purškiantis lietus privertė pakoreguoti planus. Mankšta iš delfinariumo apžvalgos aikštelės ...

  • Per Jonines Neringoje – išskirtinės vestuvės
    Per Jonines Neringoje – išskirtinės vestuvės

    Šventinis Joninių savaitgalis Neringoje šiemet išskirtinis. Kurorto ir gyventojai ir svečiai taps didžiausios šalyje vestuvių puotos liudininkais. Laikantis XIX amžių siekiančių Mažosios Lietuvos papročių bus sutuokta kla...

  • Priekuliškiai per Jonines paniro į misteriją
    Priekuliškiai per Jonines paniro į misteriją

    Priekulėje Joninės buvo mistiškos – Vingio parke susirinkę žiūrovai stebėjo paslapčių, spalvų, gilios prasmės persmelktą Vydūno misteriją „Jūrų varpai“. Po spektaklio abipus Minijos krantų suliepsnojo laužai. ...

  • Joninių naktį išsiskleidė ugnies papartis
    Joninių naktį išsiskleidė ugnies papartis

    Klaipėdiečiai švęsti Joninių tradiciškai rinkosi ant Jono kalnelio. Ilgiausios metų dienos ir trumpiausios nakties šventėje nestigo burtų, šokių ir dainų. Visus pakerėjo prieš vidurnaktį išsiskleidęs ugnies...

  • Planuose – bevardės gatvelės atnaujinimas
    Planuose – bevardės gatvelės atnaujinimas

    Lygiagrečiai su Liepojos gatve besidriekiančios bevardės gatvelės laukia remontas. Bus panaikinta didžioji dalis keliukų, kurie iš kiemų veda tiesiai į judrią Liepojos gatvę. ...

    1
  • Malšina priėmimo į mokyklas aistras
    Malšina priėmimo į mokyklas aistras

    Milžiniškomis eilėmis ir priekaištais prasidėjęs priėmimas į Klaipėdos mokyklas baigiamas. Tikinama, kad kitąmet statyti palapinių ir budėti naktimis prie įstaigų veikiausiai nebeprireiks – ketinama pirkti elektroninę registrav...

    1
  • Mieste įsibėgėjo suoliukų atnaujinimas
    Mieste įsibėgėjo suoliukų atnaujinimas

    Danės krantinėje įsibėgėjo suoliukų atnaujinimas. Jie nušlifuojami ir impregnuojami. Miestiečiai jau ne kartą skundėsi suoliukų būkle. Piktinosi, kad šie atrodo purvini, yra apaugę kerpėmis. ...

    10
  • Ruošiamasi puošti pėsčiųjų perėjas
    Ruošiamasi puošti pėsčiųjų perėjas

    Artimiausiomis savaitėmis miestą pagražins spalvingos pėsčiųjų perėjos, kurioms eskizus kūrė vietos menininkų bendruomenė. Kaip jos atrodys, kol kas neatskleidžiama, tačiau neslepiama, kad netrūks klaipėdietiškų motyvų. ...

    11
  • Stotelėse – daugiau knygų lentynėlių
    Stotelėse – daugiau knygų lentynėlių

    Uostamiestyje bus dar daugiau viešų knygų lentynėlių. Šiuo metu net 20-yje stotelių galima palikti arba pasiimti knygų. Pastebima, kad ši iniciatyva domina ne tik leidinių gyvavimą norinčius pratęsti gyventojus, bet net ir propag...

  • Joninių mugė paskendo žolynuose
    Joninių mugė paskendo žolynuose

    Klaipėdos senamiestyje pradėjo šurmuliuoti tradicinis Joninių jomarkas. Miestiečiai ir svečiai kviečiami ne tik patys įsigyti dirbinių, vaistažolių, maisto patiekalų, bet surasti dovaną savo pažįstamiems Jonams, Janinoms, Janėms, Jonėms....

Daugiau straipsnių