VPU abiturientams nebebus gelbėjimo ratu

Tapo įprasta, kad didžiuma silpniau besimokusių moksleivių pasirinkdavo studijas Vilniaus pedagoginiame universitete (VPU). Šią praktiką užsimota pakeisti. Šiemet tapti VPU studentu bus kur kas sunkiau.

Į valstybės finansuojamas vietas būsimų pedagogų bus priimama bent perpus mažiau nei iki šiol. Be to, norintys tapti mokytojais privalės laikyti papildomą motyvacinį testą. Todėl 2010-aisiais stojantieji į mokytojų rengimo programas dar smarkiau konkuruos tarpusavyje.

Nors valstybės finansuojamų vietų skaičius nurėžtas perpus, beveik dvigubai didės finansavimas vienai studijų vietai. Be to, įstoję į valstybės dotuojamas vietas studentai galės gauti specialią stipendiją. Numatoma, kad ji sieks apie 400 litų.

„Šios stipendijos yra tikslinės, jos turės sustiprinti motyvaciją“, - aiškino Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.

Viceministras Vaidas Bacys, kadaise pats baigęs VPU, atkreipė dėmesį, kad rengiant mokytojus kur kas svarbiau už paskaitų skaitymą yra individualus darbas su kiekvienu studentu.

„Tikimės, kad numatyti pokyčiai padės kokybiškiau paruošti jaunus žmones“, - kalbėjo V.Bacys.

Viliamasi, kad nauja tvarka būsimų pedagogų rengimo kartelę pakels į aukštesnį lygį.

Tyrimai atskleidė, kad Lietuvoje ruošiama daugybė aukštųjų mokyklų absolventų su pedagogų diplomais, tačiau menka dalis jų eina dirbti į mokyklas.

Motyvacinis laiškas turėtų atsijoti jaunuolius, pedagogines studijas pasirinkusius ne dėl pašaukimo, bet kaip gelbėjimosi šiaudą, neįstojus į geidžiamesnes specialybes. Dar diskutuojama, kiek testas turės įtakos studentų galimybėms įstoti. Kol kas neaiški ir paties testo specifika. Tačiau viceministrė Nerija Putinaitė užsiminė, kad testu bus tikrinamos ne jaunuolių žinios, bet bus bandoma išmatuoti jų realų norą dirbti pedagoginį darbą. 

Pernai į universitetų pirmą kursą priimta apie 2 tūkst., į kolegijas – per 700 būsimų pedagogų. Atlikta studija parodė, kad po 4-5 metų tokio pedagogų poreikio nebus, todėl preliminariai šįmet planuojama į universitetus priimti apie 800 studentų, į kolegijas – 400.

„Mokyklose didelio pedagogų poreikio pastaruosius metus juntama nebus, tačiau reikia tokių, kurie dirba su suaugusių žmonių švietimų, trūksta socialinių darbuotojų“, - aiškino N.Putinaitė.

2010 m. valstybės biudžeto asignavimai švietimui sudaro 2,9 mlrd. litų ir yra 13,3 proc. didesni nei 2009 m. Finansavimo augimą lemia daugiau nei dvigubai išaugusi ES struktūrinių fondų parama. Iš bendro nacionalinio biudžeto švietimui planuojama skirti 1,8 proc. mažesnę sumą – 6,6 mlrd. litų.

Valstybė šįmet numato skirti šiek tiek mažiau studijų krepšelių bakalauro studijų studentams, tačiau magistro studijų vietų nemažins.