Vos grįžę „Žuvėdros“ šokėjai vėl kibs į darbus

Planetos čempionate Vokietijoje sidabrą pelnę „Žuvėdros“ šokėjai jau pasiekė Klaipėdą. Pirmadienį popiet „sidabrinių“ čempionų sutiktuvės tradiciškai vyko prie Klaipėdos universiteto Menų fakulteto.

Tačiau pasitikti komandą rūpėjo tik gausiam būriui žurnalistų – garbingą vietą iškovoję šokėjai bei jų vadovai miesto valdžios dėmesio nesulaukė.

Nors ir kiek pavargę po ilgos kelionės autobusu iš Brėmeno „žuvėdriečiai“ buvo linksmai nusiteikę, dalijosi įspūdžiais bei susibūrė įsiamžinti bendrai nuotraukai.

„Žuvėdros“ vadovė Skaistutė Idzelevičienė įsitikinusi, jog klaipėdiečių pelnytasis sidabras prilygsta auksui. Naują šokių programą „Rio“ pristatę šokėjai sulaukė ne tik publikos palaikymo, bet ir šokio profesionalų komplimentų.

„Brėmene reikia būti pirmam, kad gautum antrą vietą. Galėjome būti ir ketvirti. Politika labai aiški. Objektyviai vertinant, pirmąją vietą pelnę mūsų varžovai buvo jos neverti. Klubui – dešimt metų. Be to, tarptautinės asociacijos, kuriai mes priklausome, ir prezidentas, ir viceprezidentas – vokiečiai. Ir jie dėl savo šalies garbės, šlovės daro nesąžiningą darbą, parenka tuos teisėjus, kurie visiškai nedirba su ansambliais. Vienam jų, kai kėlė vietas, net rankos drebėjo“, – prisiminė pašnekovė.

„Žuvėdros“ šokėjas Justas Bareišis taip pat pripažino, jog tiek šokėjai, tiek vadovai padarė viską, kad pasirodymas būtų aukščiausio lygio.

„Labai stengėmės, analizavome savo klaidas, sprendėme, kaip išspręsti vienas ar kitas problemas, ir finale pasirodėme puikiai“, – teigė vaikinas.

Dar nespėjus nuslūgti džiugioms emocijoms „žuvėdriečiai“ jau šįvakar kibs į darbus – šokėjų laukia suplanuoti šventiniai kalėdiniai pasirodymai.

Dėl šios priežasties, kad galėtų geriau susikaupti laukiantiems darbams, kiek anksčiau į Klaipėdą grįžo ir S.Idzelevičienė – kartu su septyniais šokėjais ji lėktuvu parskrido jau vakar.

Vadovė neneigė vis garsiau skambančių kalbų, jog būsimasis Europos čempionatas „Žuvėdrai“ gali būti paskutinis. Vadovės teigimu, to priežastys – ne vien finansinės.

„Pirmiausia – nėra kam šokti, sunku surinkti kontingentą. Jaunimas nenori dirbti, lankyti repeticijų, jos vyksta vėlai vakarais, o visi studentai dirba, eina „pasiduoneliauti“. Žmonės pavargsta, nuleidžia rankas. Šokėjai patiria ir labai daug traumų“, – kalbėjo S.Idzelevičienė.