V.Navickas: siekis tapti moderniausiu regiono miestu – pernelyg ambicingas

Ankstesnis Vilniaus valdžios užsibrėžtas siekis tapti moderniausiu Vidurio ir Rytų Europos miestu pasirodė neįveikiamas, pripažįsta sostinės meras konservatorius Vilius Navickas.

2002 metais buvo užsibrėžta matyti Vilnių kaip "Lietuvos sostinę, moderniausią Vidurio ir Rytų Europos miestą, tarptautinį politikos, verslo, mokslo ir kultūros centrą".

"Ir gerai, kad išliko Lietuvos sostine, o moderniausiu Vidurio ir Rytų Europos miestu, tarptautiniu politikos, verslo, mokslo ir kultūros centru netapo. Bet galbūt netapo dėl objektyvių dalykų - ta kartelė buvo tiek tolima, kad kažin ar ją buvo įmanoma pasiekti. Tie tikslai turėtų būti pasiekiami ir aiškūs, suprantami", - per spaudos konferenciją kalbėjo meras.

Ankstesnis miesto strateginis planas buvo parengtas 2002-2011 metams. Baigiantis šio plano galiojimui, pasikeitus ekonominei aplinkai ir miesto realijoms, sostinės valdžia imasi ruošti naują strateginį miesto planą 2010-2020 metams.

Ruošinyje nurodomoje miesto vizijoje Vilnius pateikiamas nebe taip ambicingai - kaip "draugiškas, jaukus, pokyčiams ir naujovėms atviras miestas, puoselėjantis savo tradicijas ir kultūrą, skatinantis nuolatinę pažangą ir tobulėjimą".

Esą bus siekiama geresnės gyvenimo kokybės, tarpusavyje derinami ekonomikos, socialinės raidos ir aplinkos apsaugos tikslai. Anot mero, tai yra "reali galimybė, kurią galima realizuoti".

"Mes kasdien "kedžiais" užsiiminėjame, paradais ar dar kažkuo. Mes turėtume turėti normalų, tvarkingą, bendruomenišką, kaimynišką gyvenimą su "labas rytas", su vakariene su kaimynais ir be šitų revoliucijų, lipimų per tvoras per paradus", - tikino jis.

"Gali susidaryti įspūdis, kad naujasis planas yra miesto posūkis į provincialumą. Tai klaidingas įspūdis. Negalima priešpastatinėti buvusio plano šitam planui, nes dalis realizuotų dalykų buvusiame plane, kurie buvo iškelti, yra pagrindas judėti į priekį", - aiškino vicemeras Gintautas Babravičius.

Pasak vicemero, šis ruošiamas strateginis planas - kol kas diskusijų objektas: "būsimo politinio susitarimo objektas, metmenys, įdirbis, sociologinių tyrimų pagrindu padaryti dalykai, kurie dar bus diskutuojami administracijoje, politinėse frakcijose ir rudeniop turėtų pavirsti politinio susitarimo reikšmingu dokumentu".

Vizijoje taip pat keliamas uždavinys matyti laimingą visuomenę, tvarią ekonomiką, harmoningą aplinką. Kaip plėtros sritys įvardijamos kokybiškų gyvenimo sąlygų, konkurencingos miesto ekonomikos kūrimas, subalansuota miesto infrastruktūros plėtra bei miesto valdymo kokybės gerinimas.

Meras pabrėžia, kad sostinės valdžiai svarbiausi dalykai yra išsilavinimas, infrastruktūra ir viešosios paslaugos.

Vilniaus savivaldybės užsakymu bendrovės "Ekonominės konsultacijos ir tyrimai" sausio mėnesį atlikta apklausa, kurioje dalyvavo 507 pilnamečiai respondentai, parodė, jog Vilniaus kaip "bendruomeniško, draugiško gyventojų miesto" viziją patraukliausia mato ir didžiausia dalis miestiečių (24,8 proc.).

Vilniečiams taip pat atrodo patrauklios "žaliausios Europos sostinės" (15 proc.) ir "užsienio turistų gausiai lankomo miesto" (13 proc.) vizijos.

Kitos pateiktos vizijos kaip "verslo centras", "tiltas tarp Rytų ir Vakarų", "kultūros sostinė", "žinių ekonomikos miestas", "pramogų sostinė" apklaustiesiems buvo mažiau patrauklios.

Žmonės teigia, jog po dešimties metų pristatydami Vilnių miesto svečiui labiausiai norėtų pasigirti architektūra ir paveldu (41 proc.), tvarka (33 proc.), kultūra ir pramogomis (31 proc.), žaluma (24 proc.).