Vilnius - tarp ekonominio augimo atsilikėlių

Vokietijos mokslininkų atlikto tyrimo duomenimis, Vilnius gerokai atsilieka nuo kitų Baltijos jūros regiono miestų pagal ekonominio augimo ir konkurencingumo potencialą, tačiau gali pasigirti gana didele kultūros pasiūla.

Tokias išvadas pateikė Hamburgo pasaulio ekonomikos tyrimų instituto mokslininkai, tyrę 9 Baltijos jūros regiono miestus: Kylį ir Rostoką (Vokietija), Gdanską (Lenkija), Vilnių, Rygą, Taliną, Turku (Suomija), Umeo (Švedija) bei Orhusą (Danija).

Įvertinus tradicinius ekonomikai įtakos turinčius veiksnius, tokius kaip: žemės sklypų, darbo jėgos kaina, transportavimo išlaidos bei netiesioginę miesto gerovei darančius faktorius: inovatyvumą, žinias ir atvirumą,  Vilnius drauge su Ryga ir Gdansku atsidūrė prasčiausias perspektyvas turinčiųjų grupėje, gerokai atsilikę nuo pirmaujančiųjų grupės - Turku, Umeo ir Orhuso - ir „vidutiniokų" - Kylio, Rostoko ir Talino.

Kalbėdami apie inovatyvumą, tyrimo autoriai pažymi, kad Lietuvos sostinės išlaidos moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai nesiekia nė pusės ES vidurkio. Taip pat atkreipiamas dėmesys į prastą mokslinių tyrimų įstaigų aprūpinimą, žemus mokslininkų atlyginimus ir dėl to vykstantį protų nutekėjimą, žemą išduodamų mokslinių patentų skaičių.

Prastai organizuota šalies švietimo sistema atsispindi neproporcingai didelėse pasiūlos ir paklausos „žirklėse". Tyrimo duomenimis, Vilnius pagal tūkstančiui gyventojų tenkantį studentų skaičių gerokai viršija ES vidurkį, tačiau gerokai atsilieka pagal žinių ekonomikos įmonėse dirbančių žmonių dalį.

Tarp Vilniaus stiprybių tyrimo autoriai išskiria palyginti didelę kultūros pasiūlą. Taip pat pastebima, kad nepaisant prastai išplėtotos lopšelių ir darželių sistemos, sudarančios daug keblumų derinant šeimą ir darbą, dirbančių moterų skaičius Vilniuje gerokai viršija ES vidurkį.



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Galerijos

Daugiau straipsnių