Vilnius rašytojų akimis: S.Parulskis

Sigitas Parulskis
„Siužetą siūlau nušauti"

 „Norėčiau pasiknaisioti visuose Vilniaus šiukšlių konteineriuose, turtingųjų rajonuose, vargšų, rusų, čigonų, nusikaltėlių, homoseksualų, pedofilų, prostitučių, sifilitikų, valdininkų, politikų, norėčiau išknisti visas pasaulio šiukšliadėžes, nes tik jose galėčiau surasti patį tikriausią žmogaus buvimo prasmės ir beprasmybės įrodymą.

Neturiu teisės, nes nesu bombas, ir man nepriklauso ši ieškojimų bei atradimų teritorija. Galiu tapti bomžu, bet tai ilgas ir sunkus kelias, kelias be teisė sugrįžti, dar blogiau, kad tapęs juo, tapęs tikru valkata, išsikovojęs keletą konteinerių, keletą šiukšlyno kvadratinių metrų, esu tikras, tapčiau visai abejingas savo tikslui, mano ieškojimai liktų be jokios idėjos, be jokio prasmingesnio turinio - aš paprasčiausiai ieškočiau daiktų, bet ne žmogiškumo, ne jų emocinio ar filosofinio krūvio (...)

Ankstyvą rytą, kol dar į darbą skubančių piliečių judėjimas ne itin intensyvus, o šiukšlių konteineriai jau artipilniai, aš nėriau į vieną iš jų, nėriau giliai ir ryžtingai kaip visa Cousteau narų komanda, į paslaptingą, masinančią, nors ir dvokiančią gelmę, ieškodamas nuskendusios gyvenimo esmės atlantidos, rausiausi su pamišėlio aistringumu, draskiau atliekų gumulus iki kraujo atplėšdamas panages, dūsdamas nuo dvoko ir pasišlykštėjimo: šiukšlemis, atmatomis, savimi.“

Vilnius P.Širvio eilėse>

Vilnius J.Kunčino kūrinyje „Tūla“> 


Šiame straipsnyje: parulskisra6ytojaspoetas

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių