Vilnius rašytojų akimis: R.Gavelis (5)

Šį kartą pristatome ištrauką iš Ričardo Gavelio romano „Vilniaus pokeris". Rašytojo sukurtas personažas mėgina suvokti, kas gi tas Vilnius, mėgina pamilti miestą nepaisant to, kad jis purvinas ir sujauktas.

Ričardas Gavelis
„Vilniaus pokeris"

Neįmanoma suprasti, kas yra Vilnius. Vilniumi gali vien tikėti arba netikėti. Tikėti sunku, žinau, jog tai labai sunku. Net aš tarpais nepajėgiu suvokti, kad tasai barakinės betono dėžių geometrijos vadovėlis, tasai džeržgiantis, springstantis dūmais konclageris ir yra manasis Vilnius. Kad tos be prasmės klajojančios šmėklos, nesuvokiančios, kad jų dvasios likučius supa spygliuotos vielos, ir yra vilniečiai. Ne kiekvienas įžvelgs po nykiais apdarais tikrąjį kūną, ne kiekvienas patikės Vilniumi. (...)

Už lango tyso purvinas sujauktas Vilnius: naujas miestas, užgriuvęs ant senojo miesto. (...)

Vėl ir vėl Vilnius: senieji namai, susigūžę, bandantys sulįst po žeme, ir įžūliai striksantys naujieji daugiaaukščiai. Anie išsigandę, jiems čia ne vieta, jų vieta Bolonijoj, Padujoj ar Prahoj. Bažnyčios prilenkė bokštus prie žemės - joms baugu, kad jos tokios skirtingos. (...)

Vėl ir vėl Vilnius: siaura senamiesčio gatvelė, kvepianti užmarštimi ir šlapiais lapais. Ji nelygiu lanku suka į dešinę, nežinia, kur jos galas, kur ji veda. Turbūt į nebūtį, į tuštumą. Ją turėtų supti sena, kerpėm apaugusi siena, o viršum grindinio turėtų kadaruoti vienišas vėjo blaškomas žibintas. Bet siena išdažyta ryškiais dažais, o žibintas, vien apsimetąs senu, šviečia ramiai ir vienodai. Čia viskas netikra lyg sudegusiam teatre. Niekam nerūpi, ar tu patikėsi vaidinimu. Viskas persunkta pigiu apsimetimu - nežinia prieš ką, nežinia kam.


Šiame straipsnyje: gavelisrašytojas

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių