Vilnius rašytojų akimis: R.Gavelis (3)

Ričardas Gavelis
„Paskutinioji Žemės žmonių karta“

Dabar Vilnius byrėjo į gabalus, jis dezintegravosi. Pažįstami skersgatviai pamaži neteko veido, o paskui ir kūno. Žmonės pamažo darėsi vis labiau nepažįstami ir beprasmiški. Išėjęs paklajoti, nepažindavo savo miesto. Vilnius tapo nebe jo miestas, jį užvaldė smarvės, irzulio ir skausmo dvasios. Tačiau juo giliau slėpėsi miestas, juo labiau jis Vilnių mylėjo. Tai buvo tikra meilė. Miestas tolo nuo jo, šalinosi jo, įžeidinėjo jį, o Saulius vis labiau jį mylėjo. Miestas skaudino jį, tyčiojosi iš jo, bet Sauliaus meilė tik stiprėjo. Tai buvo tikra ir beviltiška meilė (...)

Saulius pabėgo nuo mylimo nekenčiamo miesto į Paryžių, tačiau tik tam, kad čia atrastų tikrąjį Vilnių. Čia matė savo meistrą prisiminimuose, vidaus regėjimu. Čia jis buvo tikresnis ir fiziškai apčiuopiamas. Namuose vis dažniau pajusdavo, kad nebeapčiuopia rankose laikomo teptuko, kad teptukas nebekvepia, nebeturi tūrio. Teptukas nuo jo tiesiog pasislėpdavo, išeidavo iš jo pasaulio, nes būdavo ne jo, o Vilniaus daiktas. Toji slapstymosi liga apėmė ir kitus įprastus daiktus: žirkles, rytinio pieno paką ar dantų šepetėlį. Jis ėmė bijoti, kad šitaip negrąžinamai nuo jo pasislėps visas pasaulius. Tik Paryžiuje Vilnius iškart tapo aiškus ir realus. (...) Sain Germani-de-Pres buvo tikras Vilniaus rajonas. Čia vaikštinėjo tikrų tikriausi vilniečiai. Matyt, visi pabėgo kartu su juo, visi atlėkė čionais ieškoti tikrojo Vilniaus.

Vilnius ramiai seka tau iš paskos. Visad vaikštai tais pačiais kvartalais. Tavo plaukai žilsta vis tuose pačiuose namuose. Vilnius sekioja tave, Vilnius visada su tavim. Tavo mintys visada su tavim. Tavo sapnai visada su tavim. Tavo meilė visada su tavim. Ir pamažu artėja galas, kuris ateina tavęs išjungti tarsi elektros lemputės.

Daugiau rašytojų ištraukų apie Vilnių>>  


Šiame straipsnyje: gavelisrašytojas

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių