Vilnius pražydo verbomis

Šiemet skubantys į Verbų sekmadienio mišias vilniečiai verbą prie bažnyčių galėjo įsigyti vos už pora litų. Įmantresni dirbiniai, puošti džiovintais rugių stiebais ir gėlėmis, brangesni.

Atriedančias Velykas pranašaujantis Verbų sekmadienis išginė vilniečius į senamiestį.  Prie miesto bažnyčių nusidriekė jūros tikinčiųjų, rankose spaudžiančių jau įsigytas verbas. Pastarųjų mugėse prie šventoriaus – kokių tik nori. Vienos paprastesnės: žaliuojančio kadagio šakelės, puoštos kačiukais, žibuoklėmis ir kitais pavasariniais žiedais. Viena tokia verba kainuoja apie 2 litus. Kitos – Vilniaus tradicinės, padirbintos iš sudžiovintų šiaudų bei gėlių, brangesnės, kainuojančios apie 5-8 litus.

Didžiausia mugė įsitaisiusi Katedros aikštėje. Be verbų čia lankytojams siūlomi ir medžio, molio, iš vytelių pinti dirbiniai. Galima įsigyti iš džiovintų ar dirbtinių gėlių pagamintų Velykų stalo dekoracijų, medinių, įspūdingai margintų velykinių kaišinių. Pagaminta taip kruopščiai, jog lengva su tikru margučiu supainioti.

„Pačius gražiausius medinukus dar per Kaziuko mugę išgraibstė. Tai, ką matote šioje pintinėje – viskas, kas nuo mugės liko“, - pustuštį krepšį rodė prekybininkė Ieva.
  
Velykų stalui siūloma ir daugiau atributų. Vienas pavasariškiausių – pintinės su daigintais kviečiais, į kuriuos vėliau sudedami įvairiausiais raštais puošti margučiai. Šeimininkės, norinčios šiemet Velykoms įmantriau kiaušinius numarginti, mugėje gali įsigyti specialių lipdukų.

____________________________________________________________________

Papročiai:
Ankstų rytą buvo skubama su verba išplakti dar lovoje gulinčius šeimos narius, deklamuojant eilėraštį: „Ne aš mušu - verba muša, tolei muš, kol suluš. Už savaitės vieną dieną Tegul linksmina kiekvieną“.
Verbų sekmadienį, po mišių, verbomis vieni kitus plakė ne tik vaikai, bet ir suaugusieji. Visi tikėjo, kad tuomet bus sveiki ir gražūs.
Vidurio Lietuvoje vargingiau gyvenantys žmonės verbų atnešdavo vienišiems žmonėms į namus - už tai gaudavo margučių.
Vakarų žemaičiai verbomis apkaišiodavo namų sienas - tikėta, kad šventintos verbos atneš laimę.
Per Jurgines šventintomis verbų šakelėmis smilkydavo gyvulius, kad jie būtų sveiki.
Verbų šakelę įdėdavo ir į bičių avilį - kad neštų daugiau medaus.