Vilnius ir toliau skęs: nėra pinigų lietaus kanalizacijai tvarkyti

Kita smarkesnė liūtis vėl paskandins Vilnių. Tuo neabejoja miesto lietaus kanalizacijos tinklus prižiūrinčios bendrovės „Grinda“ direktorius Algimantas Vilūnas.

Vamzdynai prašosi keičiami

„Nei vienas požeminis vamzdynas lietui surinkti nėra paskaičiuotas maksimaliems lietums, ypač tokiai liūčiai. Yra skaičiuojamos daugiametės vidutinės kritulių normos. Jeigu pastebėjote, jau keletą metų per normalų lietų niekas neskendo“, - 1diena.lt teigė  A.Vilūnas.

Pasak jo, yra ir dar viena priežastis, tiesiogiai vedanti prie gatvių užtvindymo. Tai per pastaruosius dešimtmečius gerokai išaugęs miestas. „Yra teritorijos, kurios labai sparčiai urbanizavosi. Į tos pačius vamzdynus dabar patenka žymiai daugiau lietaus vandens negu, tarkim, prieš 20 metų. Anksčiau ten, kur buvo dykynės, vanduo natūraliai gėrėsi į gruntą. Dabar ten vanduo patenka ant namų stogų, aikštelių, asfalto. Iš ten visas tas vanduo patenka į vamzdyną, kurį kažkas projektavo prieš 20 metų“, - pasakojo „Grindos“ vadovas.

Trečia, bet ne menkiausia tvano priežastis – paprasčiausios šiukšlės. Jos užkemša lietaus vandeniui surinkti skirtas angas, ir smulkios šiukšlės vos per keliolika minučių gali tapti tikro potvynio kaltininkėmis.

A.Vilūnas atskleidė ir dar vieną problemą – mieste nėra nei vienos siurblinės, skirtos išpumpuoti lietaus vandeniui. Visas liūčių ant miesto išpiltas vanduo nubėga pats. Esą toks sprendimas ekonomiškas ir leidžia miestui sutaupyti, tačiau norint pagerinti vandens nutekėjimo į Nerį sąlygas, reikėtų imtis brangiai kainuojančių darbų, dėl kurių galbūt netgi reikėtų laikinai uždrausti eismą kai kuriomis pagrindinėmis miesto gatvėmis.

Bet pinigų nėra

A.Vilūno skaičiavimais, reikėtų pakeisti lietaus vandeniui šalinti skirtus vamzdynus, mat kai kurie per smarkesnę liūtį visiškai prisipildo per keliolika minučių. „Po Geležinio vilko gatve yra stačiakampis vamzdynas, kurio matmenys – du metrai aukščio ir 1,8 m pločio. Įsivaizduojate? Jis pilnas vandens, ir tiek pat vandens bėga gatvės paviršiumi. Plauna, neša viską kaip pasiutę“, - kalbėjo „Grindos“ direktorius.

Tačiau pinigų skylėtame Vilniaus ižde rasti nepavyksta. „Reikėtų nemažų kapitalinių investicijų. Jeigu ne tas sunkmetis... – atsiduso pašnekovas. – Buvo planuojama, kad Ukmergės gatvėje bus patiestas naujas kolektorius, nauja atkarpa nuo žiedo prie Pedagoginio universiteto į upę. Kita vertus, miesto valdžios požiūris toks: ar apsimoka užkasti po žeme tuos milijonus dėl vienos ar dviejų liūčių per metus? Dabar ne tas laikas, kai galima tuos pinigus lengvabūdiškai švaistyti.“

„Grindos“ vadovas pateikė paprastą pavyzdį. Vien norint išvengti potvynių Geležinio vilko gatvėje, reikėtų tiesti naują vamzdyną nuo pat Ozo gatvės link miesto centro. Šie darbai esą kainuotų nuo 7 iki 10 mln. litų.

Skęstame mažiau nei Europa

A.Vilūno teigimu, miesto lietaus kanalizacija pritaikyta įprastinėms apkrovoms, o ne tokioms liūtims, kokios Vilnių prausia pastarosiomis savaitėmis.

„Čia buvo liūtis, kuri pasitaiko kartą per keletą metų. Na, šiemet jau antrą kartą tokia žiauri užėjo. Jeigu nuo trečiadienio vėl žada karščius, jau savaitgalį arba kitos savaitės pradžioje vėl galima laukti to paties, - prisimindamas sekmadieninę liūtį kalbėjo „Grindos“ vadovas. – Nieko nepadarysi.“

Pašnekovo teigimu, Vilnius vasarines liūtis atlaiko netgi geriau nei daugelis Europos didmiesčių. „Pusė Europos skandinasi po rimtų liūčių. Mes praktiškai paskęstame mažiau kartų nei bet kuris rimtas civilizuotas Europos miestas. Čia tam tikrai paguoda. Na, tik ne tiems, kurie paskendo su mašinomis“, - nusijuokė A.Vilūnas.


Šiame straipsnyje: liūtis

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių