Vilniuje - trys piketai prieš naujų AE statybas (papildyta)

Aplinkosaugos organizacijų aktyvistai pirmadienį Vilniuje protestavo prieš atominių elektrinių (AE) statybas Lietuvoje, Baltarusijoje ir Kaliningrado srityje.

Gėdino ir saviškius

Vienos valandos trukmės piketai vienu metu vyko prie Lietuvos Vyriausybės, Baltarusijos ir Rusijos ambasadų.

Prie Vyriausybės susirinko apie dešimt žmonių. Čia protestavo Lietuvos žaliųjų judėjimo, aplinkosauginės organizacijos „Atgaja“, Lietuvos Sąjūdžio atstovai, keli žmonės prisistatė esantys Lietuvos anarchistai.

Akcijos dalyviams išradingumo netrūko. Vienas iš protestuotojų dėvėjo dujokaukę ir mušė būgną, kiti laikė plakatus su užrašais "Stop",  "Atominė elektrinė? Dėkui, nereikia!", „Atominiams monstrams - ne!“. Dalis protestuotojų dėvėjo medicinines kaukes. Vėliau vienas iš akcijos dalyvių, vidutinio amžiaus vyras ant dviračio aukštai iškėlęs vėliavą su kaukole ėmė važinėti aplinkui - taip šią vėliavą pabrėžtinai demonstruodamas.

Protestuoto akcijos dalyviai skandavo šūkius, ragindami stabdyti atominių elektrinių Lietuvoje, Baltarusijoje ir Rusijoje statybas. Taip pat gėdinta Vyriausybė: „Vyriausybe nemiegok, Lietuvos neparduok!”, - per garsiakalbį skanduotę traukė konservatorių frakcijos Seime narės Aurelijos Stancikienės padėjėja Janina Gadliauskienė, o jai pritarė protestuotojai.

Pasigirdo ir šūkių, priminusių dabartinę šalies ekonominę situaciją. „Mes už krizę nemokėsim!”, - per garsiakalbį skanduoti pradėjo vienas protestuotojas, netrukus jam garsiai pritarė ir kiti.

Užupietis priminė grėsmes žuvims

Protesto akcijoje dalyvavęs Užupio bendruomenės narys Žymantas Morkvėnas tikino, kad Užupis visada pasisakė už santarvę su gamta, o atominės elektrinės būtų žalingos aplinkai, ypač upėms ir jų gyvūnijai.

„Pavyzdžiui, Baltarusijos atominė elektrinė yra statoma ant Neries kranto. Neris yra mūsų tautos lopšys, turinti labai didelę istorinę prasmę mūsų valstybei. Neries subjaurojimas atomu naikina ir tą gyvastį, kuri yra vandenyje. Neris - be gyvasties, tai ne upė, tai tiesiog kanalas“, - tvirtino protestuotojas, kartu su kita mergina rankose laikęs plakatą „Užupis - laisva nuo atominės energetikos zona“.

Jo teigimu, pastačius atominę elektrinę, nebūtų lašišų, nustotų migruoti upėtakiai - tai įvyktų dėl pasikeitusios temperatūros ir vandens lygio.

Siūlo alternatyvius energetikos šaltinius

Portalo kalbintas aplinkosauginės organizacijos „Atgaja“ pirmininkas Saulius Pikšrys, kuris taip pat yra Vėjo energetikos asociacijos direktorius, pasidžiaugė, kad Energetikos ministerijoje atsirado Atsinaujinančios energetikos skyrius, tačiau pabrėžė, kad ministerija labiau deklaruoja norą plėtoti atsinaujinančią energetiką nei imasi realių žingsnių šia kryptimi.

„Kai prieini prie konkrečių dalykų, tada prasideda problemos, tada prasideda įvairūs trukdymai. Tuos trukdymus daro ne ministerija, o energetikai - „Lietuvos energija“, skirstomieji tinklai, nes jiems nenaudinga atsinaujinanti energetika“, - aiškino S.Pikšrys.

„Atgajos“ pirmininkas tikino, kad Lietuva turi keletą alternatyvių energetikos šaltinių, tačiau jie nėra išnaudojami.

„Pagrindiniai alternatyvūs šaltiniai yra du, tačiau jų, žinoma, yra ir daugiau. Pagrindiniai yra šie: kietoji biomasė, dar kitaip vadinama malkomis, mediena. Panaudojus bent pusę Lietuvos nedirbamos žemės ir medžio apdirbimo atliekas, (Lietuvą elektra - red.past.) būtų galima aprūpinti vien iš to. Kitas šaltinis - vėjas. Labai konservatyviai skaičiuojant, pasinaudojant vėjo ištekliais, būtų galima pasigaminti apie 25 proc. reikalingos elektros”, - sakė Vėjo energetikos asociacijos direktorius.

Gyrė baltarusių „žaliuosius“

Pikete prie Vyriausybės protestuotojų iš Baltarusijos ir Rusijos nesimatė, tačiau akcijos dalyviai patikino, kad aplinkosaugos organizacijų atstovai iš šių šalių protestuoja prie Rusijos ir Baltarusijos ambasadų.

Akcijos iniciatorių teigimu, protesto akcijose Vilniuje pirmadienį dalyvauja dvi ekologinės organizacijos iš kaimyninių valstybių - „Ekodom“ (Baltarusija) ir „Ekozaščita“ (Rusija).

„Kaimynai daug drąsesni nei mes, mums yra ko iš jų pasimokyti. Pavyzdžiui, baltarusiai jau renka parašus prieš atominės elektrinės statybas“, - kaimynus gyrė į protesto akciją atėjusi ir plakatą rankoje laikiusi inžinierė Viltana. Moteris tikino nepriklausanti jokiai organizacijai, o ateidama į šį renginį taip išreiškė savo pilietinę poziciją.

Eitynės „Černobylio šleifas“

Kiek anksčiau išplatinę pranešimą spaudai protestuotojai priminė, kad šalyse, labiausiai nukentėjusiose nuo Černobylio katastrofos, kasmet vyksta eitynės „Černobylio šleifas“, prie kurių šiemet prisidėjo Lietuvos ir Rusijos organizacijos.

Eitynių dalyviai siekia ne tik paminėti seną tragediją ir pagerbti Černobylio avarijos likviduotojus. Lietuvos, Baltarusijos ir Rusijos vyriausybės planuoja statyti 3 naujas atomines elektrines (AE), esančias netoli viena nuo kitos nedideliame regione Lietuvos pasienyje. Todėl balandžio 26-osios akcijų dalyviai reiškia protestą prieš naujų „černobylių“ kūrimą Lietuvos teritorijoje ir greta jos.

Eitynės „Černobylio šleifas“ pirmadienio vakarą vyks ir Vilniuje - protestuotojai 19 val. žada pajudėti Gedimino prospektu nuo Odminių skvero (priešais Katedrą) iki V.Kudirkos aikštės.

Protestuotojų argumentai prieš naujų IAE statybas

Žiniasklaidai išplatintame pranešime piketų organizatoriai primena, kad Baltarusijos AE dygsta Astrave - 50 km nuo Vilniaus. Baltijos AE - Nemane, Kaliningrado srityje (Rusija), apie 250 km nuo Vilniaus ir tik 12 km nuo Lietuvos sienos. Visagino AE nuo Vilniaus skiria vos 150 km, o nuo Latvijos miesto Daugpilio - tik 50 km.

Pasak „žaliųjų“, įgyvendinus šiuos planus Lietuva atsidurs branduolinio žiedo apsuptyje, o AE statančių šalių gyventojai ir visas regionas taps naujo „branduolinio eksperimento“ ir padidėjusios rizikos įkaitais bei radioaktyvių atliekų savininkais ilgiems šimtmečiams. Net dvejose iš trijų elektrinių (Baltarusijoje ir Kaliningrade) planuojami statyti nauji, iki šiol neišbandyti ir neįvertinti reaktoriai AES-2006.

Žiniasklaidai išplatintame pranešime renginio organizatoriai teigia:

- Naujų AE statybos planai pavojingi žmonėms, gamtai ir ateities kartoms. Didelės Baltarusijos AE avarijos atveju Vilniaus miestui gresia evakuacija;

- Nei vienai šaliai branduolinė energetika neatnešė trokštamos pigios ir saugios energijos. Atvirkščiai - tai brangus, pavojingas ir neekologiškas energijos gamybos būdas, didinantis mūsų priklausomybę nuo atominių elektrinių įsigalėjimo rinkoje;

- Radioaktyvių atliekų klausimas - tai neišsprendžiama problema, kelsianti didžiulę grėsmę daugeliui žmonių kartų;

- Iki Černobylio katastrofos žmonija jau girdėjo pažadus apie „pigią ir saugią“ atominę energiją, kurios neva „nereiks skaičiuoti“. Šiandien pats laikas prisiminti, kuo tai pasibaigė. Branduolinė pramonė po 30 metų sąstingio vėl seka tas pačias pasakas, kuriomis negalima tikėti. Pasaulis senai įrodė, kad energetinis apsirūpinimas ir darni plėtra galima be atominės energetikos.