Vilniuje sumažės tautinių mažumų mokyklų, vidurinių išvis neliks

Vilniaus miesto savivaldybė liko viena paskutiniųjų Lietuvoje, kuri nuo 2005-ųjų nespėjo susidoroti su mokyklų pertvarkymo užduotimi.

Per ateinančius dvejus metus užsimota panaikinti vidurines mokyklas, perskirstyti moksleivių srautus ir panaikinti pustuštes tautinių mažumų įstaigas.

Liks progimnazijos ir gimnazijos

Švietimo ir mokslo ministerija pristatė projektą, pagal kurį iki 2012 metų Lietuvoje neliks vidurinių mokyklų. Jų Vilniuje šiuo metu veikia 47, tad savivaldybė jas per dvejus metus privalo išskaidyti į pagrindines arba progimnazijas ir gimnazijas.

Iki tų pačių 2012-ųjų privalu užbaigti mokyklų reorganizaciją: panaikinti antras pamainas veikiančiose mokyklose, dalį šių moksleivių perkleti į pustuštes mokyklas, o merdinčias visai panaikinti. Šis planas pradėtas vykdyti 2005 m. Dauguma Lietuvos savivaldybių užbaigė arba yra bebaigiančios mokyklų reorganizaciją. Tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybė koja kojon žengia su Telšių, Ukmergės, Vilkaviškio savivaldybėmis, kuriose pertvarka vos įpusėjusi.

„Pernai rugsėjo 1-ąją numatyta reorganizuoti  47 Vilniaus mokyklas, bet pertvarka įvykdyta tik 15-oje jų. Gyvendinta mažiau nei trečdalis viso plano. Šiuo metu Vilniuje veikia 15 mokyklų, dirbančių dviem pamainomis, o pustuščių kone dvigubai daugiau. Dar likę mokyklų, kur vaikai mokosi jungtinėse klasėse: pirmų, antrų, trečių ir ketvirtų klasių mokiniams tuo pat metu dėsto vienas mokytojas. Tokios jungtinės klasės veikia lenkiškoje Kregždutės pradinėje mokykloje, rusų kalba dėstančioje Liudvinavo pagrindinėje mokykloje. Grįžtame į kaimo daraktorių gadynę “, - problemas vardijo savivaldybės Švietimo departamento direktorius Gintaras Alfonsas Petronis. 

Išnyks pustuštės mokyklos

Mokyklų pertvarkymas Vilniuje stūmėsi itin sunkiai, kadangi klausimas miesto taryboje tyčia būdavo paverčiamas politinių šou arena. Mat ne paslaptis, kad pertvarkant tinklą dažniausiai tenka naikinti tautinių mažumų mokyklas, kuriose moksleivių skaičius drastiškai mažėja. Lenkų ir rusų bendruomenės aršiai stoja ginti pustuščių mokyklų patalpų, stengiasi išsaugoti mokytojų darbo vietas. Konfliktus taryboje pakurto tautines mažumas atstovaujantys politikai, taip siekiantys užsitikrinti savo rinkėjų paramą.

Miesto valdžia įsitikinusi, kad per artimiausius dvejus metus politinių intrigų pavyks išvengti. Mat nuo šių metų pradžios Švietimo ir mokslo ministerija nusprendė uždrausti savivaldybėms perskirstyti mokinio krepšelio lėšas. Reiškia, pustuštės mokyklos jau šiemet pristigs lėšų mokytojų atlyginimams bei mokymo priemonėms.

„Ekonomika padeda greitai sureguliuoti visus nepagrįstus norus. Per 2007-2008 metus Vilniuje nebuvo reorganizuota nė viena mokykla, pernai – tik 5. Šiemet ketiname pertvarkyti daugiau nei 20 miesto mokyklų“, - tikino miesto meras Vilius Navickas.

Šiemet Vilniaus savivaldybė ketina sudaryti specialią darbo grupę, kuri bendradarbiaudama su mokyklų bendruomenėmis bei seniūnijomis iki kovo pabaigos privalės parengti mokyklų pertvarkymo planą ir jį pateikti miesto tarybai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių