Vilniuje steigiamos butaforinės užsieniečių įmonės

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos pareigūnai, tikrindami Vilniuje užsienio valstybių piliečių įsteigtas įmones, pastebi, kad didelė jų dalis nevykdo užsibrėžtos veiklos. Labiausiai tikėtina, kad tikrasis tokių įmonių steigėjų tikslas yra gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir laisvai judėti Šengeno zonoje.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyboje priimama ir patvirtinama net 44 proc. visų Lietuvoje registruotų prašymų patvirtinti kvietimą ir pratęsti vizą. Per 2012 metus buvo patvirtinta 19 403 fizinių asmenų kvietimų laikinai atvykti į Lietuvos Respubliką, juridinių asmenų kvietimų – 36 624. Tačiau ne visi prašymai patvirtinti kvietimą buvo patenkinti – per praėjusius metus buvo priimti net 295 (per šimtą daugiau nei 2011 m.) sprendimai atsisakyti tvirtinti kvietimą užsieniečiui laikinai atvykti į Lietuvos Respubliką. Pagrindinė sprendimų atsisakyti tvirtinti kvietimus priežastis – įmonėse, kurios pateikia kvietimą užsieniečiui atvykti, dirbančių asmenų nėra. „Kyla įtarimų, kad įmonės jokios veiklos nevykdo ir darbuotojų kvietimas yra apsimestinis, nes nėra aišku, kokiu būdu įmonė vykdys prisiimtus įsipareigojimus apgyvendinti užsienietį, esant reikalui, padengti užsieniečio grįžimo, išsiuntimo ar grąžinimo į kilmės ar užsienio valstybę, į kurią jis turi teisę vykti, išlaidas, – sako Migracijos valdybos viršininkas Gintaras Bagužis. – Beveik visos tokios įmonės deklaruoja vykdančios bendrą veiklą su užsienio partneriais, nors išties nėra jokio bendradarbiavimo, jų siekis tėra tarpininkauti užsieniečiams gaunant Šengeno vizą.“

Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus pareigūnai yra nustatę keletą firmų, kurios per metus pateikia nuo 100 iki 500 prašymų patvirtinti kvietimą užsieniečiui laikinai atvykti į Lietuvos Respubliką, tačiau tariamiems jų darbuotojams, teikiantiems konsultavimo, tarpininkavimo bei informavimo paslaugas, ilgalaikė Šengeno viza, kurios pageidaujama teikiamuose prašymuose, nereikalinga. Pasitaikė asmenų, dažniausiai už atitinkamą  atlygį bandančių pakviesti visai nepažįstamus asmenis, taip sudarydami jiems sąlygas gauti Šengeno vizą. Migracijos valdybos darbuotojams išsiaiškinus kvietimo aplinkybes ir įspėjus žmones apie jiems tenkančią atsakomybę iškvietus tokius asmenis, tolesnės procedūros atsisakydavo.

Jokios veiklos nevykdančių įmonių Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus pareigūnai randa vis daugiau. Dažnai jos registruotas vienu adresu, nurodo tą patį kontaktinį telefono numerį. 2012 metais padaugėjo naujai steigiamų įmonių, kurių savininkai yra Nigerijos, Irano, Irako, Pakistano piliečiai. Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus pareigūnams  apklausiant šiuos asmenis, tampa aišku, kad jokių konkrečių verslo planų jie neturi ir Lietuvoje gyventi neketina. Labiausiai tikėtina, kad tikrasis jų tikslas yra gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje dėl galimybės laisvai judėti Šengeno zonoje.

Praėjusiais metais leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduota 6 772 užsieniečiams, daugiausia – Baltarusijos Respublikos ir Rusijos Federacijos  piliečiams, pragyvenę Lietuvos Respublikoje penkerius metus, leidimus nuolat gyventi  gavo 143 užsieniečiai.

Lyginant penkerių metų statistiką, užsieniečių skaičius Lietuvoje išaugo kone dvigubai: 2008 m. jų buvo 8 393 (iš jų ES piliečių – 328), 2012 m. – 15 965 (iš jų ES piliečių – 1 910). Šiuo metu iš viso Lietuvoje gyvena 32 550 užsieniečių, iš jų Vilniaus mieste – 16 104.