Vilniuje siekiama įamžinti Didžiosios sinagogos atminimą

Siekiant įamžinti buvusio žydų dvasinio ir kultūrinio centro – Didžiosios sinagogos – atminimą Vilniuje, pradedami šios istorinės vietos archeologiniai tyrimai. Buvusių žydų maldos namų vietoje, Vokiečių g. 13A,  archeologo Zenono Baubonio vadovaujama tyrimo grupė kasinėjimus pradės artimiausiu metu. Šį darbą baigti tikimasi iki rugsėjo. Taip siekiama nesutrikdyti Didžiosios sinagogos teritorijoje veikiančios Vytės Nemunėlio pradinės mokyklos mokymo proceso.

„Didžioji sinagoga – tai ne tik žydų istorijos, tai, visų pirma, svarbus visos Lietuvos, spalvingo ir daugiataučio Vilniaus istorijos fragmentas. Tai vieta, glaudžiai susijusi su didžiuoju žydų mąstytoju Gaonu, gyvenusiu ir skleidusiu savo mokymą iš Vilniaus, kuris pagristai buvo vadinamas Šiaurės Jeruzale, intelektualiniu žydų centru visoje Vidurio Europoje. Šie tyrimai – tai vienas svarbiausių žingsnių atrandant „prarastąjį Vilnių“. Tyrimai reikalingi tam, kad galėtume tinkamai įamžinti šią Vilniaus istorijai reikšmingą vietą, kuri taptų magnetu turistams iš viso pasaulio“, – teigia Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius.

Praėjusiais metais atlikta iki mūsų laikų išlikusios istorinės-kartografinės medžiagos analizė, padėjusi archeologams pasirinkti konkrečius kasinėjimo plotus, kad tyrimai būtų kiek įmanoma tikslesni ir padėtų surasti svarbiausius buvusios Sinagogos fragmentus. Remiantis šia medžiaga, parengta archeologinių Didžiosios sinagogos vietos tyrimų programa. Balandį ji buvo pristatyta ir Vytės Nemunėlio pradinės mokyklos bendruomenei, kuri aktyviai domisi kitados šiandieninės mokyklos teritorijoje stovėjusiais žydų maldos namais.

Priklausomai nuo to, ką pavyks surasti archeologams, bus sprendžiama, kaip konkrečiai įamžinti Didžiosios sinagogos atminimą.

Vilniaus Didžioji sinagoga buvo svarbiausias Lietuvos žydų dvasinis ir kultūrinis centras nuo XVI a. pabaigos iki XX a. penktojo dešimtmečio. Kitados šie maldos namai savo dydžiu ir puošnumu pranoko visas Abiejų Tautų Respublikoje pastatytas sinagogas. Nepaisant stichinių nelaimių, gaisrų, priešų antpuolių, pagrindinėje Lietuvos žydų šventovėje ilgą laiką išliko dauguma pasiturinčių bendruomenės narių paaukotų meno kūrinių bei brangenybių.

Pirmojo pasaulinio karo metais nemaža dalis Sinagogoje buvusių daiktų buvo išvežta į Rusiją. Per Antrąjį pasaulinį karą Vilniaus Didžioji sinagoga buvo smarkiai apgriauta, išliko tik sienos ir kai kurie interjero elementai. Nors tokios būklės statinį buvo įmanoma nesunkiai atstatyti, sovietų valdžia 1955–1957 m. žydų maldos namus visiškai sunaikino.

Vyriausybės pavedimu Didžiosios sinagogos archeologinius tyrimus organizuoja Kultūros paveldo departamentas, šiems darbams atlikti skirta 88 tūkst. litų.


Šiame straipsnyje: sinagoga

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių