Vilniuje rengiamos Vytauto Didžiojo ir jo riterių palydos į Žalgirio mūšį

Liepos 6 d. 14 val. Katedros aikštėje Vilniuje rengiamos į Žalgirio mūšio inscenizaciją išvykstančio Vytauto Didžiojo ir jo riterių teatralizuotos palydos.

Palydų šventėje skambės istorinės karinės lietuvių dainos, bus šokami rūmų šokiai, pasirodys vėliavininkų grupė iš Italijos, bus parodyti Lietuvos liaudies kultūros centro darbuotojų atkurti autentiški IX–XIV, XV amžių mūsų protėvių kasdieniai rūbai.

Renginio metu pirmą kartą viešai lietuvių kalba bus atlikta bažnytinė giesmė „Dievo motina“. Šia giesme viduramžiais buvo išlydimi į karą išeinantys vyrai. Giesmės žodžius iš lotynų kalbos išvertė poetas Vladas Braziūnas, aranžavo kompozitorius Audrius Balsys.

Vilniaus miestelėnams ir svečiams Vytautas Didysis pasirodys lydimas svitos, raitų riterių. Į iškilmingą rikiuotę šalia savo valdovo sustos vėliavnešiai su Lietuvos didžiosios kunigaikštystės žemių vėliavomis, taip pat bajorų ir Lietuvos miestų vėliavomis. Paskelbus Vytauto priesaiką, visa kariauna Pilies gatve pajudės link Aušros Vartų. Į mūšio lauką išvykstančių vyrų vorą lydės karo būgno, kurį neš Vytauto Didžiojo kariaunos totoriai, garsai.

Išlydėjus Vytautą Didįjį ir jo riterius Katedros aikštėje nuskambės kompozitoriaus Antano Kučinsko muzikinis kūrinys „Žalgirio batalijos“. Tai – kūrinio premjera.

Palydų šventėje planuojama dalyvaus Rugiaveidė, senosios muzikos ir šokio ansambliai „Banchetto Musicale“, „Puelli Vilnenses“, Vilniaus savivaldybės choras „Jauna muzika“, Lietuvos valstybinis pučiamųjų orkestras „Trimitas“, Trakų pilies brolijos „Viduramžių pasiuntiniai“ riteriai, atkurtomis XIV a. Lietuvos didžiosios kunigaikštystės karių uniformomis vilkintys Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kariai. Palydų šauklys – Kariūnų teatro vadovas Saulius Čėpla. Renginio režisierius – Mindaugas Urbonavičius.

Renginio trukmė – maždaug valanda. Palydas tiesiogiai transliuos Lietuvos televizija.

Apie Žalgirio mūšio inscenizaciją

Žalgirio mūšio inscenizacija istoriniame Griunvaldo lauke Lenkijoje vyks liepos 17 d. Pirmą kartą inscenizacijoje Vytauto Didžiojo vaidmenį atliks Lietuvos atstovas. Garbingas vaidmuo patikėtas Lietuvos kariuomenės karininkui kapitonui Donatui Mazurkevičiui.

Vytautas Didysis kartu su savo raitąja riterių palyda į mūšio inscenizacijos lauką planuojama ves maždaug 50 riterių, Trakų pilies brolijos „Viduramžių pasiuntiniai“ atstovų ir jų sąjungininkų, būrį. Pagrindinę lietuvių pulkų vėliavą, viduramžių Vytį, saugos Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai, vilkintys atkurtomis XIV a. Lietuvos didžiosios kunigaikštystės karių uniformomis.

Lietuvos atstovai bus įsikūrę atskiroje viduramžių stovykloje, kur po kovų ilsėsis riteriai, virs viduramžių karinės stovyklos gyvenimas. Stovyklos gyventojai privalės laikyti griežtų reikalavimų, nes stovykloje gyvenimas tekės kaip ir prieš šešis šimtmečius: teks gyventi viduramžių laikotarpio stilistikos palapinėse, patiems ruošti valgį, valgyti naudojant tik viduramžiams būdingus rakandus, patiems tvarkytis ginklus, visą laiką vilkėti viduramžių laikmečio apranga.

Žalgirio mūšio inscenizacijos Lenkijoje pradėtos rengti nuo 1998 m. Inscenizacijos sutraukia apie šimtą tūkstančių žiūrovų, jose dalyvauja riteriai iš visos Europos. Riterių būrys iš Lietuvos inscenizacijos kovose dalyvauja nuo 2004 m. Nuo 2008 m. Žalgirio mūšio inscenizacijoje dalyvauja ir Garbės sargybos kuopos kariai.

1410 m. liepos 15 d. laimėtas Žalgirio mūšis – vienas didžiausių ir reikšmingiausių mūšių. Vytauto ir Jogailos vadovaujama jungtinė Lietuvos didžiosios kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės kariuomenė sumušė Kryžiuočių ordiną ir sustabdė du šimtus metų trukusią jo agresiją į Rytus. Dėl šios pergalės buvo nustota puldinėti ir grobstyti Lietuvos kunigaikštystės žemes. Pergalingas Žalgirio mūšis – Lietuvos istorinis pasididžiavimas, įvykis, sustiprinęs ir iškėlęs Lietuvos autoritetą tarp Europos ir Azijos valstybių.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių