Vilniuje pertvarka palies 46 mokyklas

Reorganizuojant Vilniaus mieste esančias mokyklas, pokyčiai palies 46 švietimo įstaigas, kuriose mokosi beveik 34 tūkst. moksleivių.

"Reikės pertvarką daryti 46 mokyklose. Ir jose mokosi beveik 34 tūkst. mokinių, kurios ši optimizacija paliečia", - spaudos konferencijoje antradienį teigė sostinės meras konservatorius Vilius Navickas.

Vicemero Gintauto Babravičiaus teigimu, bus "vienaip ar kitaip paliečiami" ketvirtadalio vilniečių interesai.

"Jeigu įvyks taip, kaip dabar siūlo darbo grupė, 2012-aisiais metais numatoma, kad mokysis apie 65 tūkst. mokinių, kurie galės įgyti išsilavinimą 22-jose gimnazijose, 56 pagrindinėse mokyklose ir progimnazijose, 24 pradinio ugdymo ugdymo įstaigose. Vidutiniškai kiekvienai ugdymo įstaigai tektų 550 - 600 mokinių", - sakė Vilniaus miesto savivaldybės Švietimo departamento direktorius Gintaras Petronis.

Pertvarkiusi mokyklų tinklą Vilniaus valdžia tikisi, jog bus efektyviau perskirstomos mokinio krepšelio lėšos. G.Petronio manymu, dėl neefektyvaus lėšų pasiskirstymo šiuo metu mažėja mokytojų atlyginimai bei mokinių užimtumas, taip pat nukenčia papildomas ugdymas.

"Mokytojų atlyginimai mažėja dėl to, kad komplektavimas blogas arba pustuštės mokyklos, ir nepakanka mokinio krepšelio. (...) Kai kur netgi mokytojai raginami eiti neapmokamų atostogų", - kalbėjo G.Petronis.

"Ten, kur trūksta mokinio krepšelio lėšų, būrelių skaičius yra mažinamas", - teigė Švietimo departamento vadovas.

Jo teigimu, sujungus ar kitaip reorganizavus mokyklas, mokytojams gali būti siūloma mažinti darbo krūvį.

"Mes bandysime tą dalyką patys prižiūrėti, kad paskui mokinį eitų ir mokytojas, bet aš manau, kad nėra panacėja etatas. (...) Manau, kad blogiausiu atveju mokytojams bus siūlomas mažesnis darbo krūvis negu kad buvo iki šiol ir kiek galima mažiau būtų eskaluojamas žmonių atleidimas iš darbo", - sakė G.Petronis.

Pasak Švietimo departamento direktoriaus, nuo pirmos iki dvyliktos klasės mokinius rengti galės tik religinių bendruomenių arba tautinių mažumų mokyklos, jei jos yra vienintelės Vilniuje. Šiuo metu tai Jėzuitų gimnazija, Vilniaus Šolom Aleichemo bei Baltarusių F.Skorinos vidurinės mokyklos.

Reorganizavums mokyklas, kuriose mokoma rusų kalba, 2012-aisiais metais liks 3 gimnazijos, 14 pagrindinių mokyklų ir 6 mokyklos-darželiai rusų dėstomąja kalba.

Po pertvarkos Vilniuje taip pat turėtų veikti 2 gimnazijos, 10 pagrindinių bei 3 pradinės mokyklos, kuriose moksleiviai bus mokomi lenkų kalba.

Trys mokyklos - Fabijoniškių vidurinė mokykla, Senvagės vidurinė mokykla ir Viršuliškių vidurinė mokykla - turėtų tapti gimnazijomis. Vis dar diskutuojama dėl Viršuliškių vidurinės mokyklos likimo.

Kol kas neaišku, ar visas ugdymo programas bus leista organizuoti ir miesto pakraščiuose esančioms mokykloms.

"Po įstatymo pataisų (Švietimo įstatymo - BNS) atsiras tam tikros nuostatos dėl didžiojo miesto pakraščių mokyklų - ar jos bus prilyginamos kaip gyvenviečių mokyklos, ar joms bus leista išskirtinai vykdyti visas ugdymo programas nuo pirmos iki dvyliktos klasės", - teigė G.Petronis.

Spaudos konferencijoje dalyvavę mokyklų bendruomenių atstovai teigė, kad ne visais atvejais dėl mokyklų likimo šių švietimo įstaigų vadovybė tarėsi, o priimti sprendimai buvo kartais buvo slepiami iki paskutinės minutės.

"Ir aš tikrai žinau ne vieną, ne vienoj mokykloje, kad direktoriai tik paskutiniu metu pasako, kas čia bus dėl įvairiausių priežasčių. Mes tokius atvejus tikrai į savo "atminties failus" įsidėsime, ir ateityje rimti sprendimai bus priimti tų mokyklų vadovų atžvilgiu", - tvirtino meras.

Vis dėlto, mero manymu, tiems, kas nenori pertvarkų, "yra labai paprastas kelias" - steigti privačią mokyklą.

Darbo grupės parengtas mokyklų tinklo reorganizacijos projektas tarybai bus pateiktas trečiadienį. Sostinės valdžia sprendimą dėl mokyklų reorganizacijos tikisi priimti iki gegužės pirmosios.