Vilniuje paminėtas savanorio, sukilimo dalyvio K.G.Ruzgio 90-metis

Vilniaus įgulos karininkų ramovėje pagerbtas Lietuvos kariuomenės įkūrėjo savanoris, 1941 m. birželio 22–28 d. sukilimo dalyvis dimisijos vyresnysis leitenantas Kazimieras Gediminas Ruzgis.

Antradienį čia buvo minimas jo 90 metų jubiliejus.

Garbaus jubiliejaus proga dimisijos vyr. ltn. K. G. Ruzgį krašto apsaugos ministrės Rasos Juknevičienės vardu pasveikino krašto apsaugos viceministras Rimas Stanislovas Jonaitis. Taip pat jubiliatas buvo apdovanotas krašto apsaugos sistemos lygmens medaliu „Už nuopelnus“, jam buvo įteikta Lietuvos kariuomenės vado generolo majoro Arvydo Pociaus vardinė dovana.  

Renginyje taip pat dalyvavo ir su garbingu jubiliejumi K. G. Ruzgį pasveikino Atsargos karininkų sąjungos, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos nariai, jubiliato artimieji, kiti svečiai.     

Kazimieras Gediminas Ruzgys gimė 1920 m. rugpjūčio 14 d. Kaune. Nuo 1930 m. mokėsi Kauno „Aušros“ berniukų gimnazijoje. Aktyvus sportininkas, dalyvavo I Lietuvos tautinėje olimpiadoje, veikė skautų draugijoje, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo draugovės adjutantas.

1936 m birželį baigęs gimnaziją įstojo į Karo mokyklą, kareivio stažuotę atliko 2-jame pėstininkų pulke. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 spalio 1 d. baigė Karo mokyklą, tačiau dėl politinių motyvų karo laipsnis jam nebuvo suteiktas, paleistas į karininkų atsargą.

1940 m. įstojo į VDU statybos fakulteto Architektūros skyrių. 1940 m. pabaigoje universitete subūrė antisovietinę pogrindinę grupę, kuri 1941 m. pradžioje įsitraukė į Lietuvos aktyvistų frontą. 1941 birželio 4 d. suimtas, kalintas Kauno sunkiųjų darbų kalėjime, kilus Vokietijos – SSSR karui išlaisvintas.

1941 m. birželio 22–28 d. sukilimo dalyvis, prisidėjo prie pulkininko J.Vėbros vadovaujamų sukilėlių, vadovavo žvalgybos būriui. Vokiečių okupacijos metais tęsė studijas. 1944 m. pabaigoje persikėlė į Vilnių, dirbo Architektūros valdyboje, vėliau dėstė Dailės akademijoje.

1945 m. lapkričio mėn. NKVD suimtas Vilniuje, pervežtas į Kauną, kur tardytas, kankintas, luošintas, po keturių mėnesių įkalintas Kauno kalėjime.

1946 m. balandžio mėn. paleistas. Negalėdamas tęsti studijų Kaune, įsidarbino Lietuvos dailės fondo vyr. inžinieriumi Vilniuje. Vėliau dirbo Respublikinėse architektūros-planavimo dirbtuvėse, dėstė Dailės institute, įgydamas architekto dailininko kvalifikaciją.

Nuo 1965 m. dirbo Liaudies ūkio tarybos Centriniame konstravimo-projektavimo biure, vėliau Techninės estetikos instituto pramoninio dizaino skyriaus vedėju. Kartu 1970–80 metais skaitė paskaitas VU psichologijos ir prekybos katedrose, iki 1987 m. – Liaudės ūkio darbuotojų tobulinimosi institute. Lietuvos dizainerių sąjungos garbės narys (1990 m.).

Atkūrus nepriklausomybę vienas pirmųjų 1941 m. birželio 22–28 d. sukilėlių sąjungos kūrėjų, Vilniaus skyriaus pirmininkas, sąjungos vicepirmininkas, nuo 1993 m. Lietuvos atsargos karininkų sąjungos ( LAKS) narys, nuo 1998 m.  – LAKS centro valdybos narys.

K. G. Ruzgys apdovanotas skautų ordinu „Už nuopelnus“ (1938 m.). LDK Gedimino ordino 1-jo laipsnio (1998 m.), Savanorių (2001 m.) ir Lietuvos nepriklausomybės (2000 m.) medaliais. Yra vedęs Danutę, turi dukrą Auksę ir sūnų Gediminą.