Vilnietis mieste kviečia auginti daržoves

Visame pasaulyje sparčiai plintantis bendruomeninio daržo (angl. „urbanfarming“) fenomenas keliasi į Vilnių. Idėjos autorius Mindaugas Danys žada, kad pavasarį sostinėje jau veiks kampelis, kuriame bendruomeniniais pagrindais bus auginamos daržovės bei prieskoniai.

„Jau kelis metus užsiimu socialiniu verslu ir socialinėmis inovacijomis. Besidomėdamas idėjomis, atkreipiau dėmesį į bendruomeninio daržo koncepciją“, - pasakojo idėjos autorius.

Pasak pašnekovo, kultūrinių augalų auginimas nebus pagrindinis socialinio projekto tikslas. „Šia idėja norima pasiekti keleto tikslų. Norime, kad pirmasis bendruomeninis daržas būtų demonstracinis, kuriame būtų išbandomi skirtingi metodai. Po to, remiantis patirtimi, bus galima bendruomeninės daržininkystės idėją plėsti kitose Vilniaus vietose, Lietuvos miesteliuose, - idėją plėtojo M.Danys.

Anot jo, bendruomeniniai daržai padeda panaudoti apleistas miesto teritorijas, jas pritaikyti praktinei veiklai. Kartu užsiimama edukacine veikla. Į tokius daržus kviečiami moksleiviai ir darželinukai susipažinti su daržininkystės metodais.

Be to, šiuo projektu norima stiprinti miesto bendruomenę. „Norime, kad gyventojai, kurie gyvena netoli daržo, ateitų čia ne tik nusipirkti šviežiai užaugintų daržovių, bet ir patys savanoriautų bei rūpintųsi aplinka“, - pasakojo pašnekovas.

M.Danys viliasi, kad šis projektas pavers bendruomeninį daržą erdve, kurioje vilniečiai susitiktų, vyktų renginiai bei vietoje užaugintos produkcijos prekyba.

Daržoves augins Šiaurės miestelyje?

Projekto autorius pasakojo, kad norint daržą atverti bendruomenei pavasarį, jau lapkričio mėnesį privalu pasirūpinti teritorija, kurioje bus galima vystyti veiklą. „Kol kas deramės dėl tokio daržo įkūrimo Šiaurės miestelyje, nes čia kaip tik yra neužstatytas pastatais žemės plotas, tinkantis šiai veiklai“, - teigė M.Danys.

Paklaustas, ar sostinės centre užaugintas daržoves bus galima valgyti, nepaisant mieste esančios taršos, pašnekovas aiškino: „Tai labai svarbus klausimas. Rinkdamiesi vietą sklypui, stengiamės atsižvelgti į aplinkos taršą, norėtume, kad ji būtų kuo mažesnė“.

Ekologiškumo problemą žadama spręsti auginant produkciją šiltnamiuose, daržo pakraščiuose sodinant nevalgomus augalus bei statant įvairias pertvarų įrangas. Daržovės ir prieskoniai turėtų būti sodinami į atvežtą žemę, kuri būtų ekologiškesnė nei Šiaurės miestelyje esantis dirvožemis.

Pavykus demonstraciniam projektui, daržus būtų bandoma steigti ir kitose Vilniaus miesto vietose. „Įkūrus daržus gyvenamųjų rajonų viduje, ūkis būtų toliau nuo pagrindinių kelių ir gatvių, tad taršos poveikis būtų mažesnis“, - kalbėjo M.Danys.

Ar projekto idėjos autorius nesibaimina, kad visas darbas gali būti per vieną naktį sugadintas vandalų? „Manau, kad bent pirmajame darže tikrai bus reikalinga tvora, kuri saugotų teritoriją. Galvosime, kokiais būdais dar būtų galima užtikrinti saugumą“, - tikino pašnekovas.

Paramos tikisi ne tik iš gyventojų

Kadangi bendruomeninis daržas bus pelno nesiekiantis projektas, idėjos autorius tikisi į projektą įtraukti ne tik vietos gyventojus, bet ir verslo rėmėjus. „Norime akcentuoti socialinį aspektą, dalis pajamų bus skirta „Maisto bankui“, kad paramą gautų dar daugiau žmonių. Paramos ieškome ne tik finansinės, bet ir daržui įrengti. Džiaugsimės, jei kas padės gauti sėklų, žemės ar medžiagų tvoroms“, - kalbėjo M.Danys.

Dar vienas pasaulyje plintantis ekologiškas principas – sutrumpinti maisto kelią nuo ūkio iki stalo. „Norime, kad miesto restoranai būtų mūsų partneriai ir pirktų užaugintas daržoves ir taip atskleistų bendruomeninio daržo privalumus“, - teigė vyras, užsiimantis socialiniu verslu.

Jis įsitikinęs, kad bendruomeninis daržas gali padėti plisti „augintojų ir valgytojų“ būriui, kuris formuojasi gyventojams sudarius neformalias sutartis su ūkininkais, kuriomis pasižadama kas savaitę pirkti tam tikrą kiekį ūkininko produkcijos.

Avilių ir gardų nebus

Užsienio šalyse jau daugiau nei dešimtmetį egzistuojantys bendruomeniniai ūkiai miestų gyventojams siūlo ne tik daržoves, bet kartu laikomi naminiai gyvūnai bei bitės. „Su vištomis, triušiais būtų sunku Vilniuje surasti vietą, kuri atitiktų keliamus reikalavimus. Mes labai norime būti kuo arčiau gyventojų, todėl gyvulėlių teks atsisakyti. Galėtume įsikurti Vingio parke, bet taip nutoltume nuo miestiečių, būtume mažiau matomi“, - kalbėjo idėjos autorius.

Verslininkas tikino, kad įsikūrus pirmajam daržui, užtektų vos apie dešimties pastovių savanorių, kurie galėtų skirti apie keturias valandas darbo per savaitę. „Galvojame bendradarbiauti su Švietimo ministerija. Mokiniai galėtų čia ateiti po pamokų ir prisidėti prie projekto“, - pasakojo M.Danys.

Darbo jėgos poreikį bus bandoma mažinti ir praktikuojant gamtinę žemdirbystė, kurios metu augalai auginami dirvožemį uždengus specialia plėvele, leidžiančia sumažinti ravėjimo dažnį.


Šiame straipsnyje: daržasbendruomenėDanys

NAUJAUSI KOMENTARAI

jj

jj portretas
o tu siaube, geras vaizdelis bus. o ir šunys apšiks tas daržoves. nors kai kas pasakys - gera traša. geriau golfo laukus tarp kiemų. kad langų neišdaužyt, statybinį tinklą ant pastatų užmest, atidaryt kanalizacijas (bus kliūtys). bus urbanistinis golfas.

mindaugas

mindaugas portretas
sveiki, ačiū už komentarus, čia šiek tiek daugiau info apie daržo projektą: slideshare.net/mdanys/urban-farm-vilnius-update
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių