Vilniečiai vėl galės plaukioti Lazdynų baseine

Po dviejų mėnesių pertraukos vėl veikia Lazdynų plaukimo baseinas, kuriame treniruojasi sportininkai, savo sveikatą stiprina sporto mėgėjai.

Lazdynų baseinas pastatytas Maskvos olimpinių žaidynių metais (1980) ir jis yra labai svarbus sostinės gyvenime, kadangi Vilniuje tai vienintelis 50 m ilgio baseinas. Po vasaros atostogų čia vėl treniruojasi vandensvydininkai, plaukikai, savo malonumui plaukioja įvairaus amžiaus žmonės.

Baseinas dirba kiekvieną dieną nuo 10 val. ryto iki 22 val. vakaro, o dalis sportininkų, daugiausia kanupolo entuziastai, ateina vėliau ir kartais jame užsibūna iki vėlyvos nakties.

Lazdynų baseinui nuo 2010 m. pradžios vadovauja buvęs plaukikas Artūras Praniauskas, kuris dar ir dabar neužmiršta savo mėgstamos sporto šakos ir tris keturis kartus per savaitę plaukioja savo malonumui.

Ar per tuos du vasaros mėnesius Lazdynų baseine įvyko kokių nors pasikeitimų?, - paklausiau A. Praniausko.

Šių metų mūsų vienas pagrindinių tikslų buvo reorganizuoti visą struktūrą, t.y. pereiti iš uždaros akcinės bendrovės į viešąją įstaigą, kad šiek tiek priartėtume prie Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamų programų. Tas procesas ir „suvalgė“ mūsų sutaupytas lėšas, kurias kasmet kaupiame ir jas išleidžiame remonto darbams. Pasikeitė mūsų pavadinimas: iš Lazdynų laisvalaikio centro jis tapo  Lazdynų baseinu.

Pasikeitė ir mūsų kolektyvas, išėjo 11 žmonių. Nebuvo jokios prievartos, žmonės išėjo savanoriškai – dauguma jų buvo išdirbę ne vienerius metus, buvo pensinio amžiaus. Jie pasiėmė nemažas išeitines kompensacijas, manau, kad daugumas žmonių tuo ir susigundė. Kadangi keitėme struktūrą, atsirado nauji administratoriaus, vadybininkės etatai. Nuo 25 žmonių etatų sąrašas sumažėjo iki 19.

Per vasarą atlikome ir kai kurių darbų – remontavome vandens cirkuliacinę sistemą, įsirengėme naują pralaidos sistemą, tobulinome žmonių apskaitos sistemą, kuri yra būtina, esant elektroninei pralaidai. Nusipirkome papildomą programinį paketą. Netrukus turėtume įsigyti plaukimo takelių skiriamąsias juostas, nes dabartinės yra senos, tarnauja gal 10 metų. Jau  paskelbėme viešuosius pirkimus, ieškome tiekėjų.

Vilniaus meras pažadėjo, jog Lazdynų plaukimo baseinas bus renovuojamas, tad kaip sutikote šią žinią?

Žiūrėdami į ateitį, labai laukiame žadėtos baseino renovacijos. Apie ją savivaldybėje jau šnekama nuo šių metų pradžios. Programą buvo numatęs finansuoti Lietuvos aplinkos apsaugos investicinis fondas. Į programą pastatų energetinio naudingumo koeficientui pakelti įtraukiami visi viešosios paskirties pastatai, kurie yra žemo energetinio lygio ir kuriems yra reikalinga renovacija, juos šiltinant ir rekonstruojant šildymo sistemą.

Iš pradžių taikėmės į šią programą, bet šiek tiek nespėjome su visomis reorganizacijomis ir kadangi buvome pelno siekianti organizacija, tai negalėjome pretenduoti į tą finansavimą. Kai per Londono olimpines žaidynes aukos medalius pelnė plaukikė Rūta Meilutytė ir penkiakovininkė Laura Asadauskaitė, sujudo mūsų valdžios vyrai ir dabar tikimės to finansavimo.

Užsakovas – Vilniaus miesto savivaldybė, atlikta mūsų pastato galimybių studija, pagal kurią paskaičiuotos pastato renovacijos ir naujo pastato statybos galimybės. Renovacijos atveju tai kainuotų 12 mln. Lt, o statant naują pastatą – 24-25 mln. Lt. Mes nesitikime gauti daug tų milijonų, bet dabar šnekama apie 12 mln. Lt. kainuojančią renovaciją.

Tos lėšos turėtų būti skirtos iš Valstybės investicinės programos. Vilniaus meras Artūras Zuokas kaip ir tikisi tuos pinigus gauti. Malonu, kad iš savivaldybės, kuri yra mūsų steigėja ir vienintelė  akcininkė, visada turime palaikymą. Jai turime būti dėkingi, kad tokie esame ir dar šiek tiek gyvuoja  vandens sporto šakos. Savivaldybei esame prirašę daug prašymų ir raštų, kuriuose konstatavome prastą baseino būklę ir didelį poreikį jį renovuoti.

Gerą impulsą renovuoti baseiną davė mūsų olimpiečiai, tapę čempionais – tą mūsų prašymą, jog Vilniaus miestui ir Lietuvos sostinei reikalingas geras, atitinkantis europinius standartus  baseinas, išgirdo ne tiktai miesto savivaldybė, bet ir Vyriausybė. Kiek žinau, savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“ gavo užduotį rengti techninį projektą ir jį planuojama baigti iki kovo mėnesio. Jeigu viskas sėkmingai susiklostys, manau, turėtume gauti tuos  12 mln. Lt.

Ką baseine norėtumėte renovuoti?

Ne mes vieni būsime pageidautojai. Savo nuomonę turėtų pareikšti ir Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Vilniaus vandens sporto mokykla, kurios auklėtiniai treniruojasi mūsų plaukimo baseine, miesto visuomenė. Projektavimo ir statybų proceso metu bus atgaivinami mūsų mažieji baseinukai, kurie neveikia jau nuo 1990 metų.

Pagal mūsų paskaičiavimus juose kiekvieną mėnesį mokytis plaukti galėtų apie 6,5-7 tūkst. vaikų. Tenai būtų galima organizuoti ir visokias reabilitacines programas žmonėms su negalia, pratybas mamoms su kūdikiais ir kt. Tokių programų yra įvairiausių. Jeigu mums pavyktų tuos baseinukus atgaivinti, praplėstume savo paslaugų spektrą ir galėtume pakviesti daugiau vilniečių.

Teko bendrauti su  Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacija, sporto mokyklomis – šitame mūsų pastate norėtųsi turėti papildomą nedidelę salytę pratyboms, įsirengti gal fechtavimosi takelį, pasistatyti svarmenis, įsirengti šaudyklėlę. Manau, kad protingai viską suprojektavus, būtų galima sutalpinti. Dar turime patalpas ir rūsyje, ir salę.

Skirta 12 mln. Lt. - manau, bus orientuotasi į tą sumą, o ne į kažkokius didesnius norus apie pastato išsiplėtimą. Norint šalimais turėti dar kažkokius objektus, reikėtų ir daugiau pinigų.

Kaip ilgai gali užtrukti baseino renovacija?

Pirmiausiai noriu pasidžiaugti, kad pajudėjo rekonstrukcijos klausimai. Manyčiau, kad vienerius metus jie  tikrai turėtų tęstis. Jeigu viskas klostysis sėkmingai ir jeigu bus pasirinkta pajėgi bendrovė, kuri renovacijos proceso pusiaukelėje neužstrigs dėl savo ne kompetencijos ar pajėgumų, per metus yra realu atlikti numatytus darbus. Jeigu bus kokie nors strigimai, renovacija gali užtrukti iki 1,5-2 metų.

Tai bus tragiška vandens sporto šakų sportininkams, kurie negalės treniruotis ...

2010 m., kai šitame pastate vyko avarinės būklės likvidavimas ir buvo tvirtinamos, stiprinamos bei  kitaip tvarkomos stogo konstrukcijos, turėjome pusės metų praktiką. Tada dalis moksleivių lankė Lietuvos vaikų ir jaunimo centro, dalis – Aklųjų ir silpnaregių centro baseiną, kiti važinėjo į Elektrėnus, dar kiti rinkosi „Impuls“ klubą.

Koką veiklą baseinas, be plaukimo, dar plėtoja?

Turime atletinę salę ir nuomojame 300 kv. m salytę, kurioje pratybas lanko kyokušin karatė ir kendo entuziastai. Dirba talentingas instruktorius Tadeušas Liškievičius, kuris tiesiog iš nieko, beveik neturėdamas jokios techninės bazės, sugeba sugalvoti individulių unikalių pratimų kompleksą  žmonėms, turintiems stuburo problemų ir kurie po tų pratimų jaučiasi žymiau geriau ir žvaliau.

Toje salytėje turime svarmenis, gumas, primityvias staklytes, kamuolių. Jungtinės veiklos pagrindais ir rengiame pratybas: dalį dienos sportuoja mūsų baseino klientai, o kitą pusę – sporto klubo klientai. Klubo instruktorius konsultuoja ir padeda visiems.

Kas jums skiria finansavimą, iš ko gyvenate?

Ir kaip buvo uždaroji akcinė bendrovė, ir dabar pagrindinis pinigų surinkimo principas išliko tas pats – išsilaikome patys, rinkdami lėšas už vandens nuomą. Jau minėjau, kad mūsų patalpose yra įsikūrusi Vandens sporto mokykla, kurią lanko 300 sportininkų ir kuri nuomoja mūsų vandenį. Už vandens paruošimą mokykla mums moka savikaina, o tuos pinigus jai skiria miesto savivaldybė.

Iki šiol kiekvieną mėnesį gaudavome po 40 tūkst. Lt. iš biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos kompanijos, kurioje cirkuliuoja ir skirstomi visi savivaldybės pinigai. Kitą dalį pinigų gauname iš savo lankytojų. Su Vandens sporto mokykla nuo seno turime pasirašę sutartį, kur, nepaisant   sportininkų apsilankymų skaičiaus, buvo numatyta fiksuota pinigų suma.

Dabar ją reikėtų  padaryti labiau civilizuotą: pagal komercines struktūras, kad ji būtų teisingesnė ir turėtume tiesioginį apmokėjimą, priklausomai nuo sportininkų apsilankymo skaičiaus. Iki šiol sportininkai užimdavo šešis septynis takelius iš aštuonių ir už tai gaudavome tiktai fiksuotą mokestį.

Mokyklai komercinės kainos tikrai netaikysime. Būtų nelogiška iš mūsų steigėjo imti pinigus. Tačiau naująja sutartimi bent jau bus teisingai paskirstyti pinigų srautai, kurie tiesiogiai priklausomi nuo pratybų kiekio.

Ar neplyšta baseinas nuo žmonių srauto, kadangi dabar visi nori išmokti plaukti, stiprinti savo sveikatą?

Praėjusiais metais paskaičiavome, kad per mėnesį baseine apsilanko nuo 5 iki 7 tūkst. žmonių. Intensyvesnis jų apsilankymas prasideda nuo spalio mėnesio ir tęsiasi iki kovo. Birželio mėnesį, kai prasideda vasara, lankytojų jau beveik nebūna. Baseino poreikis yra didelis, čia treniruojasi ir Londono olimpinė čempionė Laura Asadauskaitė.

Esame gavę Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prašymą, baseine priimti treniruotis olimpiečius. Jie mums moka simboliškai – kiekvienas apsilankymas sportininkui kainuoja po 5 Lt. Šį sezoną vienkartinis 2 valandų apsilankymas pas mus, vilniečiams, berods, kainuoja 24 lt. Nuolatiniai mūsų lankytojai paprastai perka abonentus.

Ar jus būtų galima vadinti sportišku direktoriumi?

Taip. Vaikystėje lankiau plaukimo pratybas. Dabar turiu stuburo problemų, todėl irgi neatsisakau paplaukioti. Baigiau Vilniaus pedagoginį universitetą, kur studijavau biologiją ir kūno kultūrą. Didelio meistriškumo plaukiku nebuvau, netapau nei Lietuvos čempionu nei prizininku - daugiau plaukiojau, stiprindamas savo sveikatą, o ne siekdamas svarių rezultatų.

Ar patinka darbas, kurį darote?

Patinka. Man tai yra artima, juolab kad ir plaukti išmokau būtent čia, taip vadinamame,  „varlinuke“. Iki šiol atsimenu, kaip praėjau atranką ir treneris mane pasiliko. Plaukimą lankiau vaikystėje, po to padariau pertrauką ir, būdamas gal 13-14 metų, vėl sugrįžau. Dabar vėl aš čia.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių