Vilniečiai “ruoniai” pavasario sutiktuves šventė Salotės eketėje

Šeštadienį Vilniaus sveikuolių klubai „Gilužis“ ir „Optimalietis“ surengė jau 11-ąją sveikatos ir grūdinimosi šventę „Vilniaus ruoniai-2012“.

Tradiciškai renginys vyko Pilaitėje, prie Salotės ežero. Simboliškai palydėti žiemą ir pasitikti pavasarį čia susirinko nemažas būrys entuziastų, kurie šiurpino susirinkusius smalsuolius mankštindamiesi pusnuogiai, nerdami į ledinį vandenį ir tikindami, kad eketėje – kur kas šilčiau nei įsisupus į kailinius. Aktyviausi “ruoniai” dėstė, kad šie metai, Seimo paskelbti Sveikatingumo metais, yra geriausia proga prisijungti prie maudynių.

“Tikrai nešalta nei ant sniego, nei vandeny. Šokame į eketę kiekvieną šeštadienį. Specialiai grūdintis ar treniruotis nereikia, svarbiausia – nusiteikimas”, - sakė “ruonis” Viktoras.

Jam pritarė Genutė, teigianti, kad baimes ir šaltį reikia palikti ant kranto, o už drąsą atlyginama puikia savijauta. “Šaltas vanduo gydo ir kūną, ir sielą. Žmogus nebesiskundžia sveikata, apie jokį peršalimą galvos nebesuka, o siela energijos gauna, įkvėpimo”, - kalbėjo moteris. Jos pačios gyvenime maudynės eketėje atsirado su sveikuolių klubo įsteigimu – sulaukus palaikymo ryžtis sveikesniam gyvenimo būdui kur kas lengviau.

Paklausus, ar tapti “ruoniu” lygu tapti sveikuoliu, nuomonės išsiskyrė. Vieni sakė, kad visose gyvenimo srityse kraštutinumai kenkia, svarbiausia – klausyti savo organizmo ir atsižvelgti į jo poreikius, tad mėsos, alkoholio lašelio atsisakyti nebūtina. Kiti tvirtino, kad pasirinkus “ruonio” gyvenimo būdą, sveikatą nuodijantys veiksniai nedera. “Aišku, pirtelėje yra alaus, geriame ir vyną, degtinę, ir viską. Negi sveiko proto ir blaivus žmogus šoktų į eketę ir mėgtų tai. Žinoma, tai tik bepročių užsiėmimas”, - juokavo vienas į vandenį pasirengęs šokti “ruonis”. Tiesa, pridūrė, kad iš tiesų renkasi sveikatą, o alkoholio netoleruoja ir net nesėda prie stalo, jei ant jo puikuojasi butelis.

Sveikuoliškos buvo ir šventės vaišės – kruopų košė ir arbata su imbieru. “Ruoniai” pripažino, kad jų būry yra ir vaikų, kurių šeštadienį nebuvo matyti. O vyriausias sveikuolis į eketę šokdavo net peržengęs 100-metį.

Vasaris pagal Sveikatingumo metų programą buvo skirtas dvasiniam, psichiniam ir fiziniam atsparumui didinti, grūdinimuisi. Per visą mėnesį įvairiose Lietuvos vietovėse vyko „sveikatingumo, grūdinimosi bangos“. Kulminacija vyko Palangoje vasario 16 d. – didžiosios kasmetinės sveikuolių maudynės. Vilniuje šeštadienį nuskambės paskutinis atsparumo mėnesio akordas. Kovas skirtas dvasinės ir psichinės žmogaus ir visuomenės sveikatos aptarimui, puoselėjimui. Kokią reikšmę ji turi fizinei žmogaus sveikatai?

Sveikatingumo metų iniciatorių nuožiūra 12 Sveikatingumo metų mėnesių suskirstyti temomis pagal laiko tarpsnius ir siekiant pabrėžti sveikatą stiprinančias arba ardančias aktualijas. Sausis – sveika pradžia: nėštumas, gimdymas, kūdikystė; vasaris – organizmo (dvasinio, psichinio, fizinio)  atsparumo, grūdinimosi mėnuo;  kovas – dvasinė, psichinė sveikata; balandis – švari aplinka; gegužė – judėjimas, fizinis aktyvumas; birželis – sveikos šeimos mėnuo;  liepa – gamtos ir natūraliosios medicinos; rugpjūtis – laiminga branda (senatvė); rugsėjis – sveika mokykla; spalis – sveika, pilnavertė mityba; lapkritis – be žalingų įpročių, priklausomybių; gruodis – žvilgsnis į ateitį: startas Visuomenės sveikatos gelbėjimo programai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių