Vilniečiai pakraupę: sąskaitos už šildymą viršija rekordus

Šešis, septynis šimtus litų ir daugiau siekiančios sąskaitos už gruodžio mėnesio šildymą pašiurpino Justiniškių Taikos gatvės 86 ir 88 namų gyventojus. Iš paskutiniųjų atsiskaitę su šilumininkais žmonės liko be skatiko.

Visų laikų rekordas

72 metų Fortunatas Kisielis Taikos gatvėje 86 numeriu pažymėtame name gyvena nuo pat pirmųjų jo pastatymo dienų. Visko mačiusį pensininką, pasirodo, vis dar galima nustebinti. Sąskaita už šildymą vyriškį tiesiog pribloškė. Vien už 67 kv. m trijų kambarių buto šildymą F.Kisieliui teks atseikėti 587,53 lito. „O kur dar kitos paslaugos, elektra, vanduo!” – susijaudinęs kalbėjo F.Kisielis.

Beveik 600 litų vien už šildymą jis dar niekada nėra paklojęs. Tai – visų laikų rekordas.

„Vasarį šilumos kainos dar kils, tai ir iki tūkstančio „davarys“. Kubilius (premjeras Andrius Kubilius – red. past.) rėkė, kad už viską mokėsime mažiau, o dabar kainos tik kyla, o pensijos karpomos“, - sakė F.Kisielis, iki sausio 1-os dienos puse etato dirbęs sargu. Šiandien jis – tik pensininkas. Pasikeitus įstatymams, dirbti jam nebeapsimoka.

F.Kisielis tikisi, kad apmokėti sąskaitas jam padės neseniai dirbti į Angliją išvykusi dukra su žentu. „Ji Lietuvoje būti dirbusi bet kokį darbą, tačiau negavo net valytojos – kolegijos diplomo darbdaviams neužteko. Žentas irgi liko bedarbis, nebuvo kitos išeities, kaip emigruoti. Dabar uždirba per savaitę po 200 svarų (800 litų), patenkinti“, - pasakojo F.Kisielis.

Vadina pensininkų genocidu

F.Kisielio kaimynai Jonas ir Ona Lusieniai už 50 kv. m ploto dviejų kambarių buto šildymą ir karštą vandenį turės sumokėti 522,49 lito. „To dar nėra buvę! Peržengtos visos ribos. Gretimo namo analogiško buto šeimininkai gavo kur kas mažesnę sąskaitą – 354 litus“, - lygino O.Lusienė.

Taikos 86 ir 88 jungia vienas šiluminis mazgas, todėl abiejų namų gyventojus ištiko bendra tragedija. 88 name gyvenanti Marija Dragūnienė už šildymą mokės 580 litų.

„Mokesčiams už butą atidaviau visą savo pensiją – 800 litų. O kaip išgyventi likusį mėnesį? Gerai, kad yra vaikai“, - kalbėjo M.Dragūnienė. Ji jau svarsto savo trijų kambarių butą mainyti į mažesnį.

„Tai – savo liaudies ir ypač pensininkų genocidas. Ar mes per visus tuos metus neužsidirbome? Kas turi teisę atimti tai, kas mums priklauso?! Už „durnius“ mus laiko ir tiek. Paskambiname vieną dieną į „Vilniaus energiją“, sako, skambinkite po trijų dienų. Paskambini – tada dar po dviejų. Ar mums telefonai nekainuoja? Šito mes taip nepaliksime – kreipsimės į Seimą, Kainų komisiją“, - karingo nusiteikimo neslėpė O.Lusienė.

Ji pasakojo, kad daugiavaikis kaimynas, auginantis 7 vaikus ir dėl to sunaudojantis didesnius kiekius karšto vandens, „Vilniaus energijai“ turės atseikėti beveik 1 tūkst. litų.

Daug kas – santechniko rankose

Bendrovės „Vilniaus energija“ komercijos direktorius Rimantas Germanas patikino, kad milžiniškų sąskaitų už šildymą šokiruotų vilniečių įniršis nukreiptas ne tuo adresu.

„Mes sąskaitas išrašome pagal šilumos punkto parodymus, ir viskas. Daugiabučių administravimo nuostatose yra vienareikšmiškai pasakyta, kad namo administratorius gyventojams aiškina apie šilumos energijos suvartojimą, priemones, leidžiančias sutaupyti, ir taip toliau. Mes svetimo darbo nedirbame“, - sakė R.Germanas.
Jo teigimu, daugiabučių administratoriaus požiūris į savo pareigas turi reikšmės šildymo sąskaitų dydžiui.

„Viena moteris, neapsikentusi čirškančio radiatoriaus, nors nebuvo šalčių, paskambino man. Aš - į butų ūkį. Ten mane patikino, kad tuoj viskas bus sutvarkyta. Praėjo diena, dvi. Moteris vėl man skambina ir sako, kad niekas nepasikeitė. Aš – vėl į butų ūkį. Paaiškino: „Tvarkom tvarkom.“ Galiausiai pasiunčiau savo žmogų atlikti inspekciją iš vidaus. Paaiškėjo, kad namo santechnikas susilaužė ranką ir su viena ranka negali pasukti vieno kranelio, reguliuojančio šildymą“, - pasakojo R.Germanas.

Santechniko kompetencija – irgi svarbu. „Jei jo žinios 30-40 metų senumo, jis niekaip su tuo šilumos punktu nesusitvarkys. Dabar viskas yra programuojamas, elektroninis valdymas“, - atkreipė dėmesį „Vilniaus energijos“ komercijos vadovas.

Pasimetę penkios dienos

Taikos 86 ir 88 namus administruojanti bendrovė „Jurita“ gyventojams paaiškino, kad sąskaitos už šildymą išaugo dėl to, jog spalį nebuvo apskaitytos penkios dienos, todėl už tą mėnesį susidarė skola. Esą "Vilniaus energijos" atstovas, nurašydamas spalio mėnesio parodymus, suklydo, o klaida buvo pastebėta tik gruodį. Tačiau gyventojų toks paaiškinimas neįtikino.

„Nesueina galai“, - įsitikinę gyventojai. Net suirzę jie humoro jausmo nepraranda ir juokais jie skelbia konkursą „Kas Vilniuje už šildymą moka brangiau?“

2009 metų gruodžio duomenimis, apšildyti 1 kv. m miesto gyventojams vidutiniškai kainavo 4,69 lito. Tačiau naujos statybos namų gyventojai už 1 kv. m apšildymą moka triskart mažiau, o yra namų, šilumos energijos 1 kv. m suvartojančių bent triskart daugiau.

 

Pigiausiai už šildymą moka - 1 m2 kaina (Lt su PVM)
Sviliškių g. 8 - 1,47
Sviliškių g. 4, 6 - 1,58
Jonažolių g. 6 - 1,61
Žirmūnų g. 30C - 1,63
Jonažolių g 8 - 1,66

Brangiausiai už šildymą moka - 1 m2 kaina (Lt su PVM)
Agrastų g. 8 - 10,35
T.Vrublevskio g. 6 - 10,43
S.Daukanto a. 2/10 - 12,11
Krivių g. 53 - 13,45
M.Valančiaus g. 5 - 15,89

Miesto vidurkis - 4,69

 


Šiame straipsnyje: Vilniaus energijašildymas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių